Švento Kazimiero Parapija
 

English

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2021 m. birželis
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.


Linksmos tėvo dienos!

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad remdamiesi krikščionių bendruomene, jaunimas, besiruošiantis vedyboms, galėtų įsimylėti dosnumu, ištikimybe ir kantrybe.                                                                            (popiežiaus birželio intencija)

  • Kad Dievas palaimintų tėvą Bacevičių, kai jis stengiasi sukurti Šv. Kazimiero parapijoje krikščionišką bendruomenę.

  • Kad visi parapijiečiai stengtųsi padėti kunigui Bacevičiui ir Šv. Kazimiero parapijai, elgdamiesi kaip geri šeimininkai, kurie dalijasi laiko, talento ir lobio dovanomis parapijos bendruomenės gerinimui.

  • Kad Šventoji Dvasia vadovatų parapijiečiams, dalyvaujantiems pastoracijos ir finansų tarybose, religinio švietimo programose ir renkant reikalingas lėšas mūsų parapijai veikti ir augti.

  • Kad Bažnyčia būtų pripažinta vieta, kurioje visi jaučiasi laukiami, mylimi, atleidžiami ir skatinami sekti Evangelijos mokymu.

  • Kad vasaros mėnesiais šeimos siektų įsimylėti vienas kitą, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, ir melstis Dievui.

  • Kad kenčiantys nuo bet kokios ligos ir tie, kurie jais rūpinasi, patirtų Dievo meilę, šeimos ir draugų palaikymas.

  • Kad Dievas palaimintų tuos, kurie rizikuoja savo gyvybę, norėdami padėti kitiems savo šalyje ir visame pasaulyje.

  • Kad mūsų mirę parapijiečiai ir artimieji ilsėtųsi Kristaus ramybėje.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

 

Sužinoti vėliausias žinias, sekite parapijos biuletenį

 

 

BIRŽELIO
Š
VENTASIS

 Šv. Barnabas
apaštalas

birželio 11d.

 

Jis buvo geras vyras, kupinas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. (Apd 11, 24)

Jis buvo vadinamas Paguodos sūnus. (Apd 4, 36)

     Tai, ką žinome apie Šventajį Barnabą, randame Apaštalų darbų knygoje. Jis buvo kilęs iš Kipro salos, vienas iš pirmųjų Jeruzalėje įtikėjusių į Jėzų. Plačiai gerbiamas pamokslininkas, jis keliavo kartu su Šventuoju Pauliumi jo pirmoje misijonieriškoje kelionėje. Kartu su Šv. Pauliumi dalyvavo Jeruzalės tarybos susirinkime, kuriame sėkmingai apgynė ne žydų krikščionių bylą. Vėliau jis grįžo į Kiprą ir ten skelbė Evangeliją.

     Jis buvo tiek gerbiamas kaip misijonierius ir pamokslininkas ankstyvoje krikščionių bendruomenėje, kad jam buvo suteiktas apaštalo titulas. Barnabas buvo vienas iš pirmųjų, kuris suprato kaip svarbu skelbti Dievo žodį pagonių tautoms. Jis tai darė su nenuilstamu uolumu.

     Meldžiame, kad mumyse degtų “ta meilės ugnis, kuria Šv. Barnabas nešė Evangelijos šviesą tautoms.” Visi esame pašaukti būti apaštalais ir skelbti Evangeliją žodžiu ir darbais.


(Šaltinis: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL )

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

 Tikiu Šventąją Dvasią

 

#687  „Dievo minčių nežino niekas, tik Dievo Dvasia“ (1 Kor 2, 11). Dvasia, kuri apreiškia Dievą, leidžia mums pažinti Kristų – gyvąjį Jo Žodį, bet nieko nesako apie save. „Kalbėjusi per pranašus,“ Ji mums leidžia išgirsti Tėvo Žodį. Bet Jos mes negirdime. Mes Ją pažįstame iš to, kad Ji mums apreiškia Žodį ir mus nuteikia priimti Jį tikėjimu. Tiesos Dvasia, kuri mums atveria Kristų, „nekalbės iš savęs.“ Toks tikrai dieviškas santūrumas paaiškina, kodėl „pasaulis [Jos] neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta“, tuo tarpu tie, kurie tiki Kristų, Ją pažįsta, nes Ji yra pas juos (Jn 14, 17).

 

#688  Bažnyčia, kaip apaštalų tikėjimu gyvenanti ir jį perduodanti bendruomenė, yra toji vieta, kur mes pažįstame Šventąją Dvasią; Ją pažįstame:

                      — Jos įkvėptuose Raštuose;

                      — Tradicijoje, kurios nesenstantys liudytojai tebėra Bažnyčios tėvai;

                      — Bažnyčios Mokyme, kuriame Dvasia budi;

                      — sakramentų liturgijoje, kai per jos žodžius ir simbolius Šventoji Dvasia mus sujungia su Kristumi;

                      — maldoje, kurioje Ji mus užtaria;

                      — Bažnyčią ugdančiose charizmose ir tarnystėse;

                      — apaštalavimo ir misijų gyvenime

                           šventuosiuose, kuriais Dvasia apreiškia savo šventumą ir tęsia išganymo darbą.

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

  MĄSTYMAS

  

MINTYS IŠ
MOTINOS TERESĖS RAŠTŲ

 

                      Malda nėra prašymas. Malda yra savęs atsidavimas į Dievo rankas, į Jo žinią, ir nuoširdus klausymasis Jo balso mūsų širdies gelmėse.

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

                      Yra žmonių, kurie vengdami maldos teisinasi, kad gyvenimas tiek sudėtingas ir užimtas, kad jis neleidžia jiems
                      melstis.

                      Taip negali būti.

                      Malda nereikalauja, kad sustabdytumėme mūsų darbus, o verčiau, kad toliau juos dirbtume lyg jie būtų malda.

                      Nėra reikalo nei visą laiką būti susikaupus mąstymuose, nei akivaizdžiai turėti jausmą, kad kalbamės su Dievu,
                      nežiūrint kiek malonu būtų jei taip atsitiktų.

                      Svarbiausia būti su Juo, gyventi Jame ir Jo valioje. Mylėti tyra širdimi, mylėti visus, ir ypatingai mylėti vargšus
                      yra dvidešimt keturias valandas besitęsianti malda.

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

                      Malda sukelia tikėjimą, tikėjimas sukelia meilę, ir meilė sukelia tarnystę vargšams.

                     Yra daug skurdo rūšių. Net ir kraštuose, kuriuose ekonomija gerai vystoma, yra giliai pasislėpusio skurdo – jį matome apleistų ir kenčiančių žmonių akyse, nes jie gyvena neapsakomoje vienatvėje.

 

(Šaltinis: MOTHER TERESA IN MY OWN WORDS, compiled by Jose Luis Gonzalez-Balado, G.K. Hall & Co.)