Švento Kazimiero Parapija
 

English

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2021 m. kovas
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

Tebūnie man, kaip tu pasakei. (Lk 1:38)

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad galėtume iš naujo giliai patirti susitaikymo sakramentą, ir paragauti begalinį Dievo gailestingumą.                                                                                                       (popiežiaus kovo mėnesio intencija)          

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių jo darbuose Šv. Kazimiero Parapijoje, jam vedant mūsų tikinčiųjų bendruomenę Kristaus nurodytu keliu.

  • Kad visi parapijiečiai  nuoširdžiai stengtųsi padėti kun. Bacevičiui ir Šv. Kazimiero parapijai, remdami parapijos veiklą ir joje dalyvaudami; būdami rūpestingais prievaizdais – skirdami savo laiką, ir noriai dalindamiesi savo talentais ir ištekliais visos parapijos bendruomenės gerovei.

  • Kad Šventoji Dvasia vestų mūsų parapijos narius jų darbuose:

      1. Parapijos Tarybą, naujas tarnystes, bei religinio turinio programas

      2. gerinant esamas programas

      3. telkiant reikiamas lėšas vystyti parapijos veiklą ir ją plėtoti

  • Kad visi kurie kenčia nuo ligų, ir tie kurie juos slaugo ar jais rūpinasi, patirtų Dievo meilę jų šeimos ir draugų jiems teikiamoj paramoje.

  • Kad Dievas laimintų visus, kurie stato savo gyvybę į mirtiną pavojų, dirbdami mūsų krašto ir viso pasaulio žmonių gerovei.

  • Kad mūsų parapijos mirusieji ir visi mūsų įšėję mylimieji ir visi, kurie mirė nuo Covid 19 viruso, ilsėtųsi Viešpaties ramybėje.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

 

Sužinoti vėliausias žinias, sekite parapijos biuletenį

 

 
KOVO ŠVENTASIS

ŠV. KIRILAS IŠ JERUZALĖS

vyskupas, daktaras (m. 386 AD)

kovo 18d.

 

        Šv. Kirilas iš Jeruzalės (315-386) buvo vienas didžiųjų katechetų Bažnyčios pirmųjų Tėvų tarpe. Jis buvo paskirtas Jeruzalės vyskupu 384 metais. Nors krikščionių persekiojimai buvo aprimę 35 metus anksčiau jam, kaip ir daugeliui šventų vyskupų ir teologų, visvien teko daug kentėti nuo arianų ir jų pasekėjų. (Arianai klaidingai mokė žmones, kad Kristus nebuvo vienas ir amžinas kartu su Dievu Tėvu, nes buvo Tėvo sukurtas.) Šv. Kirilas buvo ištremtas iš miesto keturis kartus per 38 jo vyskupavimo Jeruzalėje metus.

        Būdamas vyskupu, Kirilas išleido eilę pamokančių raštų, Katekizavimo pamokymai. Šie raštai buvo naudojami mokyti tuos, kurie ruošėsi priimti sakramentus ir taip pat buvo vertingi argumentai atsispirti arianų ir kitoms to laiko erezijoms. Šiandien jo raštai yra vertinami dėl jų nuoseklios dokumentacijos apie to meto liturgijos ir krikšto apeigas.

         Savo Kristologijos mokymuose Šv.Kirilas labai aiškiai mokė apie Kristaus dieviškąją prigimtį ir kad Jis i kontroversinės teologijos š tikrųjų buvo Dievo Sūnus, „prasidėjęs iš pradžių“ (11-tasis pamokymas). Šie mokymai buvo svarbūs, nes tais laikais, kai buvo daug kontroversinės teologijos, jie patvirtino Bažnyčios mokslą ir teologijos nuostatus.

           Gerbiame Šv. Kirilą iš Jeruzalės kaip didį kunigą ir mokytoją, kuris drąsiai gynė Bažnyčią persekiojimų ir erezijų skleidimo laikais. Gerbiame jį, mums davusiam gilesnį išganymo paslapčių supratimą.

(Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL )

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Auka

Viešpatie, praverk mano lūpas,

ir mano burna skelbs tavo šlovę.

Juk aukomis tu nesigėri, –

jei atnašaučiau deginamąją auką, jos nepriimtum.

Tikra auka Dievui yra sugrudusi dvasia, –

tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,

sugrudusios ir atgailaujančios.

(Ps 51: 17-19)

2099  Teisinga yra aukoti Dievui aukas kaip garbinimo ir dėkingumo, maldavimo ir bendrystės su Juo ženklą: „Tikra auka yra kiekvienas veiksmas, atliekamas tam, kad šventu bendravimu suartėtume su Dievu [...] ir galėtume būti iš tiesų laimingi.“

 

2100  Kad būtų tikra, išorinė auka turi būti dvasinės aukos išraiška: „Tikra auka Dievui yra sugrudusi dvasia...“ (Ps 51, 19). Senosios Sandoros pranašai dažnai smerkdavo aukas, aukojamas be vidinio nusiteikimo arba be ryšio su artimo meile. Jėzus primena pranašo Ozėjo žodžius: „Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“ (Mt 9, 13; 12, 7).Vienintelė tobula auka yra ta, kurią Kristus paaukojo ant kryžiaus, visiškai atsiduodamas Tėvo meilei ir už mūsų išganymą.Jungdamiesi su Jo auka, mes savo gyvenimą galime paversti auka Dievui.

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

  MĄSTYMAS

  

VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS ŠVČ. M. MARIJAI (kovo 26d.) 

Viešpaties apsireiškimas Marijai pranašauja išganymo pradžią.
Marijos nuolankiai ištartu “Fiat,” pasaulis tapo dangumi.
                                                                                     (MAGNIFICAT, 2012 kovas, psl. 73)

Duodamas mums Jėzų, Dievas davė naują pradžią skurdžiai ir nevilties kupinai žmonijai; pradžią, kuri nėra žmogiškos istorijos išdava, o dovana iš dangaus.
 (popiežius Benediktas XVI-asis)

Auka
 kun. Walter J. Ciszek

(Antrojo pasaulinio karo metu Kun. Ciszek (m.1984)buvo apkaltintas
esąs „Vatikano šnipas“ ir kalėjo 23 metus sovietų kalėjimuose.)

     Ar atvykau į Rusiją kadangi to norėjau? Ne. Atvykau nes buvau įsitikinęs, kad Dievas norėjo, kad ten būčiau. Ir mano atvykimas, mano sekimas Dievo valios, reikalavo aukos. Reikėjo palikti viską, kas man buvo artima ir žinoma, idant galėčiau pritapti prie visiškai naujo, nepažįstamo, sunkaus ir įtempto gyvenimo varge, kad galėčiau apaštalauti.

Tai ta pati auka, kurios reikalaujama iš tiek daug žmonių: misijonierių, kariuomenėje tarnaujančių, sutuoktinių, jaunų žmonių, išeinančių iš namų pirmą sykį. Tokia auka yra pirmasis išbandymas kiekvieno pašaukimo ir bet kurio pašaukimo sekti Dievo valią.

Kodėl reikalinga ta aistra? Kodėl reikalingi skausmas ir kančia? Atsakymas glūdi ne Dievo valioje, bet tame pasaulyje, kuriame gyvename ir stengiamės Jo valią sekti.

Kristaus gyvenimas ir kančia buvo atperkamieji veiksmai; Kristaus „apaštalavimo“ tikslas išganymo istorijoje buvo sugrąžinti pirmapradę tvarką ir darnumą kūrinijoje, kuri buvo sunaikinta nuodėmės. Jo tobulas paklusnumas Tėvo valiai atpirko žmogaus pirmąjį ir besitęsiantį nepaklusnumą tai valiai.

Visa kūrinija, sako Šventasis Paulius, dejuoja ir vargsta iki šiol belaukdama Kristaus atperkančių pastangų atstatyti teisingus ryšius tarp Dievo ir Jo kūrinijos.

(Šaltinis: MAGNIFICAT, 2011m. kovas, psl.162-163)