Švento Kazimiero Parapija
 

English

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2019 m. gruodis
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad kiekviena šalis imtųsi būtinų priemonių užtikrinti vaikų, ypač kenčiančių, ateitį.                                                                                                                       (popiežiškoji gruodžio mėnesio intencija) 

  • Kad Bažnyčiai Advento metas būtų tikėjimo kupina kelionė link vilties   horizonto.

  • Kad Dievas, pradėjęs mūsų parapijos bendruomenės narių suartinimo tikėjime darbą, toliau jį vykdytų ir tobulintų.

  • Kad gyvybės branginimo kultūra, kuri gerbia kiekvieną žmogų, pakeistų visų žmonių širdį.

  • Kad Kristus vestų mus valdančių pareigūnų mąstymą, idant jie dirbtų žmonijos gerovei pagal Jo valią.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad šiuo metų laiku, kuomet apdovanojame draugus, atsimintume rodyti ypatingą rūpestį vargšams,ligoniams, liūdintiems, ir tiems, kurie yra patekę į nelaimes.

  • Kad šeimose esanti meilė vis labiau augtų žinojime ir suprastų kas iš tikrųjų yra gera ir vertinga.

  • Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

  • gruodžio     6d. –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte  8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

  • gruodžio  11d. –  Eucharistijos garbinimas vakare, 6:00-7:00v.v.

  • gruodžio  16d. –  Parapijų telkinio atgailos sakramento pamaldos  (Šv. Kazimiero parapijoje)

  • gruodžio  25d. –  Kalėdos

 
 LAPKRIČIO ŠVENTASIS

ŠV. EDMUNDAS CAMPION

kunigas, kankinys
(1540 - 1581)

gruodžio 1d.

   Edmundas gimė Londone, knygų pardavėjo sūnus, ir buvo auginamas katalikų tikėjime. Būdamas penkiolikos metų, jis gavo stipendiją mokytis St. John’s kolegijoje Oxford, ir eidamas septynioliktuosius metus, tapo mokslinės draugijuos nariu (fellow). Jis davė priesaiką valdžiai (Oath of Supremacy) pripažindamas karalienę Elzbietą esančią Anglijos Bažnyčios galva, ir 1564m. tapo Anglikonų Bažnyčios diakonu.

     1569m. jis nuvyko į Airiją, kur toliau mokindamasis nusprendė sugrįžti katalikų tikėjiman. Popiežiui Pijui V-ajam ekskomunikavus karalienę Elzbietą, Edmundas išvyko į Prancūziją. Ten jis gilinosi teologijos moksluose Douai miestelyje ir įstojo į jėzuitus. Sekančiais metais jis atliko noviciatą Brno, Bohemijoje. Jis dėstė Prahos kolegijoje ir ten buvo įšventintas kunigu 1580m.

     Edmundas Campion buvo vienas pirmųjų jėzuitų išsiųstų į Angliją aptarnauti ten gyvenančius katalikus, kurie šešioliktajame amžiuje buvo persekiojami protestantų ir todėl buvo priversti veikti pogrindyje. Jis buvo išsiųstas į Angliją 1580m.

     Phyllis McGinley (amerikietė poetė ir vaikų knygų autorė) apibudino Edmundą Campion kaip “dailiausiąjį šventą vyrą, žaidųsį zuikio medžioklę su skalikais ir lažynųsi savo likimu.” Jis išvengė suėmimo nelaisvėn drąsiais pasprukimais, pakeisdamas išvaizdą persirengimais, ir tik paprasčiausia, jam turint laimės. Edmundas buvo išduotas priešo, atėjusio į jo atnašaujamas slaptas Mišias. Jis buvo neteisingai apkaltintas tėvynės išdavimu ir nuteistas mirti kartuvėse. Jis mirė išpažindamas ištikimybę karaliui ir karūnai, bet tuo pačiu išpažindamas turintis didesnę ištikimybę Dievui. Popiežius Paulius VI-asis jį paskelbė šventuoju 1970m.

 Šaltinis:  365 SAINTS, Woodeene Koenig-Bricker

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Šeima ir bendruomenė

 

#2212  Ketvirtu įsakymu paaiškinami ir kiti santykiai visuomenėje. Savo brolius ir seseris regime kaip savo tėvų vaikus; savo giminaičius – kaip protėvių palikuonis; savo šalies piliečius – kaip tėvynės sūnus ir dukteris; pakrikštytuosius – kaip savo Motinos Bažnyčios vaikus; kiekvieną žmogų – kaip sūnų ar dukterį To, kuris nori būti vadinamas „mūsų Tėvu“. Todėl mūsų santykiai su artimu pripažįstami kaip tarpasmeniniai. Artimas nėra tik „individas“ žmonių kolektyve, bet būtent „tas“ asmuo, kuris dėl savo žinomos kilmės yra vertas ypatingo dėmesio ir pagarbos.
 Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

  MĄSTYMAS


 ŠVENTOSIOS ŠEIMOS ŠVENTUMAS

Palaimintasis arkivyskupas Fulton J. Sheen (m.1979)
 Žinomas amerikietis pamokslininkas ir daugelio knygų autorius

     Mūsų Viešpats praleido tris valandas atpirkimo kančiose, trejus metus mokytojaudamas, ir trisdešimt metų rodydamas paklusnumą, idant maištaujantis, išdidus, ir velniškai savarankiškas pasaulis suprastų paklusnumo vertę.

     Gyvenimas namuose yra Dievo sukurta dirva, kurioje žmogaus charakteris lavinamas ir ugdomas; vaiko gyvenimas namuose yra šaltinis jo vėlesnio brandaus elgesio – ar gero, ar blogo – jam jau suaugus. Vieninteliai užrašyti mūsų Viešpaties vaikystės veiksmai yra Jo klusnumo veiksmai – Jo dieviškajam tėvui Dievui, bei Marijai ir Juozapui. Tais veiksmais jis parodė ypatingą vaikystės ir paauglystės pareigą: klausyti tėvų. Jėzus, kurio nei dangus nei žemė negalėjo sulaikyti, pakluso tėvams.

     Jei Jis buvo siųstas nunešti žinutę kaimynams, tai buvo Jis, Didysis Apaštalų Siuntėjas, kuris tą žinutę nešė. Jei Juozapas Jo buvo prašęs ieškoti pamesto įrankio, Tai buvo Jis, Dievo Išmintis ir Prarastų Sielų Ganytojas, kuris iš tikrųjų jo ieškojo. Jei Juozapas Jį mokė staliaus amato, jis mokė Jėzų, kuris kaip sumanus stalius buvo pastatęs visatą ir kuris vieną dieną bus nužudytas savo profesijos žmonių. Jei Jėzus statė jungą kaimyno jaučiams, Jis buvo tasai, nešantis žmonijos jungą – ir visvien Jam toji našta nebuvo sunki. Jei tėvai Jam liepė dirbti mažame daržo plote laistant gėles ar genėjant vijoklius, tai buvo Jis, Didysis Bažnyčios Daržininkas, kuris rankose laikė daržininkystės įrankius ir laistytuvą.

     Esame Dievo vaikai ir todėl verta apmąstyti Jėzaus žodžius: “Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.” (Mt 25,40)  Neatsisakykime atlikti mums nurodytų aiškių pareigų.

Šaltinis: MAGNIFICAT (Dec., 2017), Vol.19, No. 10, pp. 460-461 (From: THE WORLD’S FIRST LOVE, 2011, Ignatius Press)