Švento Kazimiero Parapija
 

English

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2020 m. kovas
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  •  Kad Bažnyčia Kinijoje būtų ištikima Evangelijai ir augtų vienybėje.  (popiežiškoji kovo mėnesio intencija)

  • Kad vyskupai, kunigai ir diakonai būtų nenuilstami Evangelijos skelbėjai.

  • Kad Gavėnia būtų tikrojo mokslo, maldos ir augimo šventume laikotarpis tiems, kurie Velykų metu ruošiasi tapti Bažnyčios nariais.

  • Kad labiau suprasdami, kad visa kūrinija yra Dievo rankų darbas ir patikėta žmonių atsakomybei, mūsų pagarba gamtai nuolat augtų.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad apleistieji ir tie, kurie liūdi, pajustų Dievo gelbėjančią ranką net sunkiausiuose gyvenimo momentuose.

  • Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.

 

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

kovo    6d.    –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte  8:00  - 9:00v.r. bažnyčioje

kovo  10d.    –  Antrojo mėnesio antradienio Eucharistijos garbinimas vakare, 6:00-7:00v.v. bažnyčioje

kovo  11d.    –  Visose parapijose klausoma išpažinčių

kovo  14d.    –  Rekolekcijų diena lietuviams

 
KOVO
ŠVENTASIS

ŠV. KAZIMIERAS
 

Prince
(1458-1484)

kovo 4d.

 

Daugelį metų Lenkijos ir Lietuvos žmonės gyveno pilką kalinių gyvenimą, uždaryti už Geležinės uždangos. Nepaisant visų persekiojimų, lenkai ir lietuviai liko stipriai tikintys, išpažindami katalikų tikėjimą, kuris iki šiai dienai sutapatinamas su jų tautomis. Jų jaunasis globėjas jiems teikė vilties: taikos nelaimėsime per karą; patogią taiką ne visada atsieksime dorai gyvendami, bet Kristaus ramybė gali perverti net geležines uždangas.

     Šv. Kazimieras gimė Krokuvoje. Jo motina buvo Elzbieta, Vengrijos ir Bohemijos karaliaus Albrechto II-jo dukra. Tėvas tuo metu valdė Lenkijos ir Lietuvos kunigaikštystę ir Kazimieras buvo ruošiamas sekti jo pėdomis.

     Šv. Kazimieras vadinamas Taikdariu, ne todėl kad jis sumanė kaip sutaikyti kariaujančias tautas, bet todėl kad jis atsisakė dalyvauti kare, kuris buvo iškilęs tarp Vengrijos ir Lenkijos. Jo sąžiningas atsisakymas nebuvo silpnybės požymis. Net būdamas jaunuolis, Kazimieras gyveno drausmingą, netgi griežtą, gyvenimą, miegodamas ant žemės, praleisdamas didelę dalį nakties maldoje ir visą gyvenimą pasišvęsdamas skaistybei.

     Iš pradžių, paklusdamas tėvui (kuris buvo įtaigojamas Vengrijos didikų), Kazimieras vedė kariuomenę į Vengriją. Nors jaunas, Kazimieras netrukus suprato, kad jo kariuomenė buvo gerokai mažesnė negu priešų, ir kad beviltiškoje kovoje daug kareivių praras savo gyvybes. Jo paties kariuomenės vadai jam patarė grįžti į namus ir kareiviai pabėginėjo iš pulko. Jis taip pat pasiekė žinia, kad popiežius Sikstas IV buvo bandęs atkalbėti jo tėvą nuo mūšio. Nuo to laiko niekas negalėjo bet kuriuo būdu Kazimiero įtikinti vėl imti kardą į rankas.

     Kazimieras rūpinosi vargšais ir nelaimingaisiais. Jis mieliau norėjo būti vienu iš vargšų ir dvasios varguolių, ir netroško turėti galios, kylančios iš aukšto žmogiško luomo. Jis mirė sirgdamas džiova ir yra gerbiamas Lenkijos ir Lietuvos žmonių. Palaidotas Vilniuje. 1521m. popiežius Leonas X ji paskelbė palaimintuoju ir 1602m. lapkričio 7d. popiežius Klementas VIII jį paskelbė šventuoju. Šis jaunas šventasis teikia mums vilties ir moko žmoniją, kad Kristaus dvasia ir ramybė gali nugalėti visus sunkumus.

Šaltiniai: SAINTS AND FEASTDAYS, SUPPLEMENT, Loyola University Press; 365 SAINTS, Woodeene Koenig-Brisker;
                 SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor;  www.katedra.lt/sv-kazimieras/istorija/

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Nusižengimai tiesai

 

#2478  Norėdamas išvengti skubotų sprendimų, kiekvienas tegu pasistengia kaip galima palankiau vertinti savo artimo mintis, žodžius ir darbus:

 

Kiekvienas geras krikščionis turėtų būti linkęs miglotą artimo pasakymą labiau aiškinti teigiama linkme, negu jį pasmerkti. Jei to negali padaryti, tegu paklausia, ką anas turi galvoje; jei jaučia ar turi galvoje ką nors bloga, su meile tepataiso; jei ir to nepakanka, teieško visų tinkamų priemonių, kad, teisingai supratęs, apsaugotų artimą nuo klaidos


Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

  MĄSTYMAS


 

SIŲSTAS ATSTATYTI TVARKĄ

 

kun. Walter J. Ciszek, S.J. (m. 1984)
Antrojo pasaulinio karo metu apkaltintas buvęs “Vatikano šnipu,” kalėjo sovietų kalėjimuose dvidešimt tris metus.

                 Ar atvykau į Rusiją todėl, kad norėjau? Ne, atvykau nes buvau tikras, jog Dievas norėjo kad ten būčiau. Ir mano atvykimas, mano sekimas Dievo valios, pareikalavo aukos. Turėjau palikti gimtąjį kraštą ir brolius jėzuitus, kuriuos pažinojau ir su kuriais buvau dirbęs, turėjau palikti šeimą, ir draugus, ir visa, kas man buvo pažįstama pirmaisiais trisdešimt mano gyvenimo metų. Vienu žodžiu, turėjau sulaužyti ryšius su viskuo, kas man buvo žinoma ir ką buvau daręs anksčiau, idant visiškai prisitaikyčiau prie naujo, nepažįstamo, sunkaus, ir reikalaujančio daug jėgų gyvenimo, kad galėčiau apaštalauti žmonėms. Tai toks pat pasiaukojimas, kuris reikalaujamas iš daugelio, ir kurį daugelis vykdo: misijonieriai, kareiviai, sutuoktinių poros, jauni žmonės kurie palieka namus pirmąjį kartą. Tokia auka yra pirmasis bet kurio pašaukimo ir bet kurio Dievo valiai paklusimo išbandymas.

                 Šventajame Rašte parašyta, jog Jėzus sakė „Štai ateinu vykdyti tavo valios.“ (žr.Ps 40, 8-9 ar Žyd 10, 9) Tie žodžiai buvo Jėzaus gyvenimo ir jo pašaukimo leitmotyvas, taip kaip jie yra ir kiekvieno krikščionio pašaukimo pagrindas. Ir tiktai toje Tėvo valiai ištikimybės šviesoje, ateinančiai per auką, ir skausmą, ir kančią, išgirstame Kristaus žodžius, pasakytus ant kryžiaus: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.” (žr. Lk 23, 46)

                 Tačiau kodėl toji kančia reikalinga? Kodėl turime kęsti skausmą ir kentėti? Ar Dievas toks kerštingas, kad jis skiria skausmą ir kančias tiems, kurie jį seką? Atsakymas slypi ne Dievo valioje, o verčiau tame pasaulyje, kuriame gyvename, ir kuriame bandome sekti jo valią. Kristaus gyvenimas ir kančios buvo atperkantys veiksmai; Kristaus “apaštalavimas” atpirkimo plane buvo darytas, kad kūrinijos pirminė tvarka ir darna kuri buvo sunaikinta nuodėmės, būtų vėl atstatyta. Jo tobulas paklusnumas Tėvo valiai atpirko žmogaus pirmąjį ir pasikartojančius nepaklusnumus tai Tėvo valiai. Šventasis Paulius rašė: “Visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina,” (žr. Rom 8, 22-24) laukdama Kristaus atstatyti tinkamą ryšį tarp Dievo ir jo kūrinijos.

Šaltinis: He Leadeth Me, 1973, Ignatius Press, San Francisco, CA
                 (su leidimu iš MAGNIFICAT, March 2011, Vol. 12, No. 13, pp. 162-163.)