Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2019
m.
sausis
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu, Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad jauni žmonės, ypač tie gyvenantys Pietų
Amerikoje, sektų Marijos pavyzdžiu ir atsilieptų į Viešpaties kvietimą
skelbti Evangelijos džiugią žinią pasauliui.
(popiežiškoji
sausio mėnesio intencija)
-
Kad Kristus apšviestų pasaulio vadovų širdis ir protus, idant visos
tautos eitų Kristaus šviesos keliu.
-
Kad įgyvendintume
savo krikšto pažadus su giliu autentiškumu ir užsidegimu.
-
Kad mūsų parapijos bendruomenė brandintų norą būti viena su Kristumi,
gyventi bendrystėje vienas su kitu, ir ištiesti pagelbos ranką vargšams.
-
Kad atsisakytume savanaudiško gyvenimo būdo
ir sektume tikrąjį Kelią, kuris yra Kristus.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas,
jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero
parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą,
įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia,
meldžiantis.
-
Kad Naujuose Metuose šeimos būtų pripildytos gilia ramybe ir tikra,
nesibaigiančia meile.
-
Kad Kristaus meilė, esanti Jo sekėjuose, neštų užuojautą ir pagelbą
tiems, kurie patiria sunkumus gyvenime.
-
Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
SAUSIO
ŠVENTASIS
ŠV.
ANTANAS
abatas
(251-356)
sausio
17d. |
|
“Matydami kokį gyvenimą jis gyveno, miestelio
žmonės ir visi geri vyrai, kuriuos jis pažinojo, vadino jį
Dievo draugu, ir mylėjo jį ir kaip sūnų ir kaip brolį.”
(Žodžiai paimti iš knygos Life of St. Anthony,
parašyta Šv. Atanazijaus)
|
Šv. Antanas gimė Egipte
ir yra gerbiamas kaip vienuoliškojo gyvenimo pradininkas. Šv.
Atanazijus, rašydamas apie Šv. Antaną, apibudino Antano gyvenimą
esantį pašvęstą Dievui. Šv. Augustinas jo knygoje (Confessions)
rašė, jog Šv. Antano gyvenimas turėjo įtakos jo paties atsivertime
bei daugeliui buvo paskata atsiliepti į kvietimą gyventi
vienuoliškąjį gyvenimą.
Būdamas 20-ies metų Antanas pažodžiui sekė ir
įgyvendino Evangelijos žodžius, liepiančius parduoti visą turtą ir
jį atiduoti vargšams. Sekančius 85-erius metus jis gyveno asketišką
gyvenimą, pasišvęsdamas maldai ir šventraščio skaitymui. Jis dirbo
juodą darbą užsidirbti duoną ir, kas atliko, išdalino vargšams.
Jis mėgo vienatvę, bet tuo pačiu skyrė laiko
mokyti žmones ir duoti patarimų tiems, kurie gyveno asketišką
gyvenimą dykumoje. Jis juos būrė į vienuolynus, tuo dėdamas
pagrindus vienuoliškajam gyvenimui.
Šv. Antanas mirė būdamas 105 metų. Jis atsisakė
pasaulio idant tarnautų Dievui vienatvėje dykumoje, ir buvo
vadinamas “Dievo draugu.” Per jo užtarimą prašome malonės
siekti Dievo meilės labiau negu visko,
išlaikyti teisingą požiūrį kas
liečia turimus materialinius turtus, ir gyventi turto atsisakymo
dvasioje, nuolat atsižadant savęs.
Šaltiniai: IN HIS
LIKENESS, Rev. Charles E. Yost |
|
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Šventoji Dvasia ir Bažnyčia
#737
Kristaus ir Šventosios Dvasios misija
įgyvendinama Bažnyčioje – Kristaus kūne ir Šventosios Dvasios šventovėje. Ta
bendra misija tikinčius į Kristų įtraukia į Jo bendrystę su Tėvu Šventojoje
Dvasioje: Dvasia parengia žmones, juos pasitinka savo malone, kad
patrauktų prie Kristaus. Ji rodo jiems prisikėlusį Viešpatį, primena Jo
žodžius ir atveria protus Jo mirčiai ir prisikėlimui suprasti. Ji sudabartina
jiems Kristaus skėpinį, ypač Eucharistijoje, kad juos sutaikintų, suvienytų
su Dievu ir jie duotų „daug vaisių.“
Šaltinis: katekizmas.lcn.lt
APSIREIŠKIMAS
Iškilmingoji Viešpaties Apsireiškimo šventė skaitoma viena seniausių
krikščionybės švenčių. Ji buvo švenčiama Rytų Bažnyčioje net antrajame
šimtmetyje. Rytuose ši šventė buvo susijusi su Trijais Karaliais, Kristaus
krikštu ir stebūklu Kanoje. Kiekviename šių įvykių Kristaus dieviškumas buvo
atskleistas kuriuo nors būdu. Tai ir yra ką Apsireiškimas reiškia –
“manifestacija, atskleidimas.”
Vakaruose ši šventė buvo susijusi su Išminčių apsilankymu. Šventė pasakojo
apie Dievo apsireiškimą Jėzuje ir Jo atsiskleidimą Išminčiams,
atstovaujančius visas pasaulio tautas. Bažnyčios Tėvai interpretavo Išminčių
dovanas esančias simboliais karališkosios giminės (auksas), dieviškumo (smilkalai),
ir Kristaus Kančios (mira).
Šventei skirti skaitiniai išryškina Dievo galios, meilės ir Jo buvimo
universalumą visai žmonijai. Jėzus yra Tautų Šviesa – visų tautų. Jėzus yra
atėjęs visiems, nes nėra ribų Jo meilei, ir Jis atves visus žmones pas savo
Tėvą.
Ši
šventė mums primena. kad turime atsakomybę dalintis Bažnyčios dovanomis,
ypač Kristaus dovana pasauliui. Mūsų požiūris privalo būti ekumeninis.
Turime ištiesti ranką kitiems maldoje, jiems aukotis, ir reikšti artimo
meilę visiems tuo įrodydami, jog Dievo karalystė skirta visiems.
Šaltinis:
SAINTS AND FEAST DAYS, Loyola University Press, p.68.
|