Švento Kazimiero Parapija
 

FLAGEnglish

     

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2024 m. birželis
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

tevai

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad pabėgėliai, bėgantys nuo karo ar bado, priversti leistis į keliones, kupinas pavojų ir smurto, galėtų rasti laukiamų ir naujų gyvenimo galimybių savo priimančiose šalyse.  (popiežiškoji birželio mėnesio intencija)
         
  • Kad mes, Kristaus Kūnas, gilintume mūsų pamaldumą Eucharistinei aukai, kuri teikia gyvybę pasauliui.
         
  • Kad patirtume Tikrąjį Kristaus Buvimą visose santuokose, draugystėse, verslo bendravimuose ir kasdieniuose suėjimuose.
         
  •   Kad mūsų parapijos tikinčiųjų bendruomenė taptų vis panašesnė į Švenčiausiosios Trejybės tobulą atvaizdą.
         
  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.
         
  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.
         
  • Kad tėvai stengtųsi vesti savo šeimas į gilią Jėzaus Kristaus meilę.
         
  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

KAS  NAUJO   kryžius   ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE? 

 

            Birželio  7:  Pirmo penktadienio Šventoji Valanda 8-9 v.r. (bažnyčioje)

                        11: 2-tro antradienio Šventoji Valanda 6-7pm (bažnyčioje))



   

BIRŽELIO MĖNESIO ŠVETASIS

ŠV. JUSTINAS KANKINYS

apologetas, kankinys

 (100 -165)

birželio 1d.

šV. Justinas

         Filosofija yra aiškus tiesos supratimas ir žinojimas to, kas egzistuoja; tokio žinojimo ir supratimo atpildas yra džiaugsmas.                                                                 (Justinas, iš dialogo su Tryphu, 3)

     
    Justinas buvo filosofas, svarbus ankstyvo antrojo šimtmečio apologetas (rašytojas ir kalbėtojas gynęs krikščionybę) ir kankinys. Justinas siekė tiesos. Jis domėjosi daugeliu to meto filosofijų, tačiau nei viena jų jo netenkino iki kol jis susipažino su krikščionybe. Justinas yra “pirmasis dvasininkas rašytojas, bandęs statyti tiltą tarp krikščionybės ir pagoniškos filosofijos.” (J. Quasten, Patrology, v. 1, p. 196 & 198)
   
       Atsivertęs į krikščionybę Justinas toliau dirbo apsisiautęs filosofo skraiste ir tapo pirmuoju krikščionių filosofu. Jis suvedė krikščionių tikėjimą ir geriausius graikų filosofijos pagrindus į viena ir tikėjo, jog filosofija buvo tasai mokytojas, vedęs jį ieškojimo keliu ir padėjęs jam atrasti Kristų. Du jo teisinimo raštų (rašytų ginant krikščionių tikėjimą prieš pagonių išpuolimus ir nesupratimus) yra išlikę iki šių dienų; jie buvo rašyti kreipiantis į romėnų imperatorių ir senatą.
     
         Kuomet Justinui buvo liepta atsisakyti tikėjimo į Jėzų Kristų arba prarasti savo gyvybę, jis atsiliepė: “Nei vienas, turintis protą, neatsisako tiesos dėl melagystės.” Kuomet dėl jo tikėjimo pomirtiniu atpildu iš jo buvo tyčiojama, Justinas atsiliepė: “Tai nėra tik mano išsigalvota idėja; aš tai gerai žinau ir tuo tikrai tikiu.” Už jo nepalaužiamą krikščionių tikėjimą Justinui buvo nukirsta galva Romoje 165m.

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL  SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., editor,  SAINTS AND FEAST DAYS SUPPLEMENT, Loyola University Press


knyga

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO


 Pasiuntinybės keliai
# 852  „Visos bažnytinės pasiuntinybės svarbiausias veikėjas yra Šventoji Dvasia.“ Ji veda Bažnyčią jos pasiuntinybės keliais. „Kadangi ši pasiuntinybė tęsia ir istoriškai praplečia pasiuntinybę paties Kristaus, kuris buvo siųstas skelbti Gerosios Naujienos vargdieniams, tai ir Bažnyčia, Kristaus Dvasios įkvėpta, privalo žengti tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo pats Kristus, – keliu neturto, klusnumo, tarnavimo ir pasiaukojimo iki mirties, iš kurios Jis prisikėlė kaip nugalėtojas.“ Taip ir yra, kad „kankinių kraujas yra krikščionių sėkla.”

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

            scroll MĄSTYMAS scroll

Jean Vanier



“…kad jie būtų viena”

Jean Vanier

Jean Vanier –tarptautinio protiniai atsilikusiųjų žmonių bendruomenių tinklo L’Arche steigėjas

           Vis daugiau žmonių pradeda suvokti, kad mūsų Dievas nėra vien tik galingas Viešpats, įsakantis žmonėms Jo klausyti arba būti nubaustiems, bet kad Dievas yra šeima. Mūsų Dievas yra Trejybė (trys, vienas kitą mylintys asmenys); mūsų Dievas yra bendrija. Ir šis nuostabus ir mylintis Dievas kviečia mus, žmones, į šį meilės gyvenimą. Mes nesame vieni; mes esame pašaukti būti kartu, panaikinti užtvaras tolinančias mus nuo kitų, tapti sužeidžiamiems, būti viena. Dievo didžiausias troškimas yra, “kad jie būtų viena, tobulai viena, pilnai viena.” Tačiau norint gimti šiai naujai ir gilesnei vienybei - kurioje mūsų unikalumas, asmeniškos dovanos ir kūrybingumas nėra traiškinamos, o verčiau pagyvinamos ir didinamos - turime mirti visoms, mumyse esančioms, egoizmo jėgoms.
       

     Bendruomenė yra užjautimas kitų: rūpinimasis žmonėmis… Bendruomenė nėra abstraktus idealas. Nesiekiame tobulos bendruomenės. Bendruomenė nėra kažkoks idealas; ji yra žmonės. Ji yra tu ir aš. Bendrystėje esame pašaukti mylėti žmones, tokius, kokie jie yra – su jų žaizdomis ir jų dovanomis – o ne tokius, kokius norėtume, kad jie būtų. reiškia duoti jiems erdvės, ištiesti pagalbos ranką ir padėti jiems augti. Bendrystė  taip pat reiškia ir priimti iš jų, įdant ir mes patys galėtume augti. Bendrystė reiškia duoti laisvės vienas kitam; pasitikėti vienas kitu; vienas kitą patvirtinti ir, tuo pačiu, duoti iššūkių vienas kitam. Suteikiame vienas kitam orumo klausydamiesi vienas kito pasitikėjimo dvasioje, ir mirdami sau įdant kitas galėtų gyventi, augti ir duoti kitiems.

Šaltinis:  MAGNIFICAT, June 2014, pp,84-85; from BROKENNESS TO COMMUNITY .  by the President and Fellows of Harvard University, Paulist Press, New York .