Švento Kazimiero Parapija
 

FLAGEnglish
     

MALDOS IR VIEŠPATIES
GARBINIMO TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero Parapija

2025 m. balandis
Kriatus


PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad naujų technologijų naudojimas nepakeis žmonių santykių, gerbs žmogaus orumą ir padės susidoroti su laikmečio krizėmis.                                                                           (Popiežiaus balandžio mėn. intencija)
  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių jo darbuose Šv. Kazimiero Parapijoje, jam vedant mūsų tikinčiųjų bendruomenę Kristaus nurodytu keliu.
  • Kad visi parapijiečiai nuoširdžiai stengtųsi padėti kun. Bacevičiui ir Šv. Kazimiero parapijai, remdami parapijos veiklą ir joje dalyvaudami; būdami rūpestingais prievaizdais – skirdami savo laiką, ir noriai dalindamiesi savo talentais ir ištekliais visos parapijos bendruomenės gerovei.
  • Kad Šventoji Dvasia vadovautų parapijiečiams, dalyvaujantiems mūsų sielovados ir finansų tarybų bei religinio ugdymo programų darbe.
  • Kad Kristaus prisikėlimo tiesa būtų parodyta Bažnyčios gyvenime.
  • Kad visi kurie kenčia nuo ligų, ir tie kurie juos slaugo ar jais rūpinasi, patirtų Dievo meilę jų šeimos ir draugų jiems teikiamoj paramoje.
  • Kad Dievas laimintų visus, kurie stato savo gyvybę į mirtiną pavojų, dirbdami mūsų krašto ir viso pasaulio žmonių gerovei.
  • Kad mūsų parapijos mirusieji ir visi mūsų įšėję mylimieji ilsėtųsi Viešpaties ramybėje.
  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

KAS  NAUJO   kryžius   ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE? 

           Balandžio   7:  Collinwood’o Parapijų Išpažintys St. Mary Parish 7:00pm
                                13-20 Šventoji Savaitė
                                20: Velykos
                                27: Klebono atsisveikinimo Mišios ir pietūs 10:00am

 

Šventas Jonas
BALANDŽIO MĖNESIO ŠVENTASIS

 ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS IŠ LA SALLE

kunigas, mokytojas

(1651-1719) balandžio 7d.

 


Visi žmonės, kad ir kokia būtų jų rasė, padėtis ar amžius, dėl savo asmens orumo turi neliečiamą teisę į auklėjimą.      (iš Vatikano II-ojo dokumento “Visuotinė teisė į mokslą” nr.1)

     Šv. Jonas Krikštytojas iš La Salle kilęs iš kilmingos ir turtingos prancūzų giminės. Jis buvo išsimokslinęs ir rafinuotas, bet tuo pačiu ir giliai pamaldus; dar būdamas paaugliu, pradėjo eiti kunigystės mokslus. Būdamas 27m. amžiaus Jonas buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Rheims’o katedros kanauninku. Būdamas Rheims’e susipažino su pasauliečiu, Adrian Nyel, kuris buvo atvykęs į tą vietovę su tikslu steigti berniukų mokyklą. Jonas rėmė šį užsimojimą ir skyrė jam asmenišką dėmesį.

     Jono susidomėjimas mokykla ir mokslu virto atsidavimu, ir jis netrukus įsteigė Krikščioniškų mokyklų broliją (Christian Brothers). Jonas skyrė ypatingą dėmesį ir kaupė lėšas išmokslinti vargšus ir turtuolių vaikus, kurie buvo nuklydę nuo kelio. Savo dosnios širdies ir nepalaužiamo ryžto dėka jis nugalėjo visas pasitaikiusias kliūtis. Jonas įvedė naujus mokslo būdus, kaip pvz. mokymą daugelio klasėje, kai anksčiau mokiniai būdavo mokomi pavieniui; klasėje jis reikalavo tylos ir tvarkos; jis mokė mokinius jų gimtąja (prancūzų) kalba, o ne lotynų kalba, kaip buvo daroma anksčiau.

     Į pabaigą Jono gyvenimo, įį vargino astmos ir reumato ligos, tačiau jis nepasidavė ir toliau tęsė švietimo darbą mokyklose. Jis mirė Didįjį penktadienį, 1719m. balandžio 7d. Jonas buvo paskelbtas šventuoju 1900 metais, o 1950 metais popiežius Pijus XII-asis jį paskelbė mokytojų globėju.

(Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL ir SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, OFM, redaktorius)


     

knyga



IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

PRISIKĖLIMAS


# 647   „Štai ta naktis, kurioje, mirties pančius sutraukęs, Kristus Nugalėtojas pakilo iš kapo“, gieda Velykų „Exsultet.“ Iš tiesų niekas savo akimis nematė paties Prisikėlimo, ir nė vienas evangelistas jo neaprašė. Niekas negali pasakyti, kaip tai atrodė fiziškai. Dar labiau pojūčiais nepagaunama jo slapčiausia esmė, perėjimas į kitą gyvenimą. Prisikėlimas, kaip įvykis, kurį patvirtina rastas tuščias kapas ir apaštalų susitikimai su prisikėlusiu Kristumi, vis dėlto netelpa istoriniuose rėmuose ir išlieka viena svarbiausių tikėjimo paslapčių. Dėl to prisikėlęs Kristus apsireiškė ne pasauliui bet savo mokiniams, „tiems, kurie buvo Jį atlydėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Dabar jie yra Jo liudytojai žmonėms“ (Apd 13, 31).


 # 648   Kaip transcendentinis paties Dievo įsikišimas į kūriniją ir istoriją, Kristaus prisikėlimas yra tikėjimo dalykas. Jame trys dieviškieji Asmenys veikia drauge, bet pasireiškia kiekvienas savitai. Prisikėlimą savo galybe įvykdė Tėvas, kuris „prikėlė“ (Apd 2, 24) savo Sūnų Kristų ir tokiu būdu Jo žmogiškąją prigimtį – su Jo kūnu – tobulai įvedė į Trejybę. Geroji Naujiena galutinai apreiškia Jėzų, „šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi“ (Rom 1, 4). Šv. Paulius pabrėžia, kad Dievo galybė apsireiškė per Šventąją Dvasią, kuri atgaivino mirusią Jėzaus žmogystę ir ją iškėlė į Viešpaties garbę.

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt


scroll       MĄSTYMAS       scroll


pradžiaŽODIS

Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas.

Jis buvo pasaulyje,
ir pasaulis per jį atsiradęs,
bet pasaulis jo nepažino.
Pas savuosius atėjo,
o savieji jo nepriėmė.

Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais –tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
Tas Žodis tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų;
 mes regėjome jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,
 pilno malonės ir tiesos.

Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis.“ Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų. Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė. (Jn 1, 10-18)