Švento Kazimiero Parapija
 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

• Kad tie, kurie patyrė žalą nuo Bažnyčios narių, Bažnyčioje rastų konkretų atsaką tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.                                    (popiežiaus kovo intencija)

• Kad priimtume malonę per šią Gavėnią atnaujinti ir pagilinti savo pastangas atgailauti.

• Kad Šventosios Dvasios vadovaujami parapijiečiai veiktų kaip geri prievaizdai, dalindamiesi savo laiko dovanomis, talentu ir lobiais, kad padėtų tėvui Bacevičiui ir remtų parapijiečius, dalyvaujančius Pastoracinėse ir finansinėse tarybose, religinio ugdymo programose ir renkant reikiamas lėšas reikalingas pagerinti mūsų parapijos veiklą.

• Kad paskutinės pasiruošimo dienos tiems, kurie planuoja įstoti į Bažnyčią per Velykas, butų palaimintos.

• Kad ligoniai, vargšai, vieniši, tie, kurie susiduria su rimtomis problemomis, ir tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos pajustų Viešpaties artumą, kai susiduria su savo išbandymais.

• Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo tarnystės nariai būtų patvirtinti savo tikėjimu maldos galia.

KOVO ŠVETOSIOS ŠV. PERPETUA ir ŠV. FELICITA kankinės (m. 202)  kovo  7d.

Bažnyčia visur klesti dėl jos šventųjų kankinių garbingų darbų. Savo pačių akimis patys galime suvokti giesmės tikrovę, jog “Viešpaties akivaizdoje šventųjų mirtis yra brangi.”                                                                                                                                            (iš Šv. Augustino pamokslo) Šv. Perpetua – kilminga moteris iš Kartaginos ir kūdikio motina – ir jos kūdikio besilaukianti vergė, Felicita, kartu su grupe katechumenų buvo nukankintos 202m. kovo 7d. Jų kančios buvo surašytos pačios Perpetuos ir liudytojo, mačiusio visus įvykius. Aprašymas buvo labai populiarus ir plačiai skaitomas ankstyvoje Afrikos Bažnyčioje.        Sekanti senovinės krikščionių literatūros ištrauka paimta iš Perpetuos aprašymo apie kankinimus.      Kokia siaubinga diena! Baisūs karščiai... Kareivių šiurkštus elgesys! Ir virš visko, esu kankinama baisios baimės dėl mano kūdikio... Toks nerimas mane kankino daug dienų iki kol gavau leidimą laikyti kūdikį su savimi kalėjime. Tam įvykus, mane apleido dėl jo mane kankinęs vargas ir nerimąstis. Bemat pasveikau, ir kalėjimas man tapo rūmais, kuriuose verčiau būčiau buvus negu bet kur kitur. Šaltinis: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL

Gyventi tiesoje

# 2473   Kankinystė yra iškiliausias tikėjimo tiesos liudijimas; liudijimas pačia mirtimi. Kankinys liudija Kristų, mirusį ir prisikėlusį, su kuriuo jį vienija meilė; liudija tikėjimo tiesą ir krikščioniškąjį mokslą. Jis tvirtai pakelia prievartinę mirtį. „Leiskite man tapti laukinių žvėrių maistu, kad jų dėka galėčiau Dievą pasiekti.“ (Šv. Ignoto Antiochiečio žodžiai)

KASDIENIAI MĄSTYMAI GAVĖNIAI