Švento Kazimiero Parapija
 

FLAGEnglish
     

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2024 m. liepa
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 Laisvė

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad Ligonių patepimo sakramentas suteiktų Viešpaties stiprybės jį priimantiems ir jų artimiesiems, ir tikėkimės, kad jis kiekvienam taps vis labiau matomu užuojautos ir vilties ženklu.   (popiežiškoji liepos mėnesio intencija)
         
  • Kad Dievas laimintų mūsų tautą, kai švenčiame Nepriklausomybės dieną, ir visada dėkotume už laisvės dovaną.
  • Kad patirtume Tikrąjį Kristaus Buvimą visose santuokose, draugystėse, verslo bendravimuose ir kasdieniuose suėjimuose.
         
  • Kad bėgantys nuo pavojų tėvynėje rastų draugiškus uostus.
       
  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.
         
  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.
         
  • Kad iš savo gausos dalinamės su tais, kuriems jos reikia.

  • Kad visos šeimos būtų palaimintos, kai šiuo metų laiku susirenka į susitikimus arba maloniam poilsio laikui.
  • Kad Kristus bus arti vargšų, ligonių, mirštančiųjų, vienišų, prispaustųjų, bedarbių ir benamiai per krikščionių, kurie juos pasiekia, užuojautą.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

KAS  NAUJO   kryžius   ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE? 

 

            Liepos  5:  Pirmo penktadienio Šventoji Valanda 8-9 v.r. (bažnyčioje)

                        9: 2-tro antradienio Šventoji Valanda 6-7pm (bažnyčioje))

                            13-14:  Metinė Rinkliava Misijoms



   

LIEPOS MĖNESIO ŠVETOJI

ŠV. MORTA

Jėzaus draugė

(1-asis šimtmetis A.D.)

liepos  29d.

 Šv. Morta

        “ Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“ (Lk 10, 38-42)

        Aukščiau pateikta ištrauka yra labiausia žinoma citata apie Mortą. Tačiau Jono Evangelijoje (11, 19-27) skaitome ir apie Mortos tikėjimą. Ji eina pasitikti Jėzaus, kuris atvyksta išgirdęs apie jos brolio, Lozoriaus, mirtį. Morta priima Jėzaus mokymą apie prisikėlimą, pripažįsta ji Viešpačiu ir išpažįsta savo tikėjimą “Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus.”

      Daugelis mūsų esame panašūs į Mortą. Svetingumo dorybė teigiamai iškeliama daugelį kartų Naujajame Testamente, ir Evangelija mini šią artimo meilės dorybę kaip vieną tų, dėl kurios būsime įvertinti gale gyvenimo. “Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote.” (Mt 25,35) Jėzus, neturėdamas savųjų namų, dažnai pasikliovė kitų svetingumu ir svečiavosi pas žmones. Morta yra svetingumo ir nuoširdaus rūpinimosi kitais pavyzdys. Mortos nusiskundimas rodo kaip ji sielojasi, negalėdama apsispręsti kam svarbiau skirti laiką – ar svetingumui ar ramiam mąstymui.

       Panašiai kaip ir tikėjimo moteris, Morta, mes Jėzus mus kviečia rasti trapią lygsvarą mūsų gyvenimuose ir skirti laiko ir maldai ir artimo meilės darbams. Lai užimtumo kupinuose gyvenimuose skirsime laiko abiems.

 

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL


knyga

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Gailestingumas
 

# 2447  Gailestingumo darbai yra veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose. Mokyti, patarti, paguosti, sustiprinti, kaip ir įžeidimus atleisti ar nuoskaudas nukęsti, yra gerieji darbai sielai. Gerieji darbai kūnui ypač yra išalkusį pavalgydinti, keleivį priglausti, vargšą aprengti, ligonį ir kalinį aplankyti, mirusį palaidoti. Tarp tų darbų vienas pagrindinių broliškos meilės ženklų yra varguolių šelpimas; tai taip pat ir Dievui patinkamas teisumo darbas.

            Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro. (Lk 3, 11)           
           
            Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta. (Lk 11, 41)

            Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų to, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?! (Jok 2, 15–16)

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt
            scroll MĄSTYMAS scroll

Žvakė

Mylėti kitus ir būti vienybėje su Dievu

 

     Meilė žmonėms yra dvasinė jėga, skatinanti pilnatviškai susitikti su Dievu, nes kas nemyli brolio, tas „vaikščioja tamsoje“ (1 Jn 2, 11), „pasilieka mirties glė­byje“ (1 Jn 3, 14) ir „nepažino Dievo“ (1 Jn 4, 8). Benediktas XVI yra pasakęs: „Kas nusuka akis nuo artimo, tampa aklas ir Dievo atžvilgiu“ (209), ir kad meilė yra vienintelė šviesa, „vis iš naujo apšviečianti tamsų pasaulį ir suteikianti drąsos gyventi bei veikti“ (210). Kai gyvename dvasingumu artėdami prie kitų ir siekdami jų gėrio, mūsų širdys atsiveria didžiausioms ir gražiausioms Viešpaties dovanoms. Kaskart, kai mylėdami susitinkame su kitu žmogumi, tampame gebantys atrasti ką nors nauja Viešpatyje. Kaskart, kai atveriame akis pažinti kitą, mūsų tikėjimas dar geriau pažįsta Dievą. Todėl, trokšdami mūsų dvasinio gyvenimo augimo, negalime atsižadėti būti misionieriais. Pastangos evangelizuoti praturtina protą ir širdį, atveria dvasinius horizontus, daro mus imlesnius Dvasios veikimui atpažinti, verčia išeiti iš mūsų ribotų dvasinių schemų. Sykiu visiškai savo darbui atsidavęs misionierius jaučia džiaugsmą, kad yra trykštantis ir kitus atgaivinantis šaltinis. Būti misionieriumi gali tik tas, kuris gerai jaučiasi siekdamas gerovės artimui, trokšta kitiems laimės. Toks širdies atvirumas yra laimės šaltinis, nes „palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Neturi geresnio gyvenimo tas, kuris nuo kitų bėga, slepiasi, vengia dalytis, atsisako duoti, užsisklendžia savo patogybėje. Tai prilygsta lėtai savižudybei.

 

šaltinis: The Joy of the Gospel, EVANGELII GAUDIUM, nr. 272, popiežius Pranciškus (vertimas iš bažnyčiosžinios.lt)