PRAŠOME
JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS: - Kad per darbą kiekvienas žmogus rastų pilnatvę, oriai išlaikytų šeimas, o visuomenė būtų humanizuota. (popiežiškoji gegužės mėnesio intencija)
- Kad nuoširdžiai siektume sekti Marijos pavyzdžiu
tikėjime ir gailestingumo ir artimo meilės darbuose, ir tai darydami, puoselėtume dorą gyvenimo būdą.
- Kad visi, kurie buvo pakrikštyti Velykų metu,
augtų tikėjime ir drąsiai liudytų Evangeliją pasauliui.
- Kad Eucharistija suteiktų vaikeliams,
besiruošiantiems priimti Pirmąją Komuniją, nesibaigiančios draugystės su Jėzumi dovaną. - Kad Gyvybės Evangelija apšviestų labiausia sužeidžiamus žmones, idant jų orumas būtų atpažintas ir jų gyvybės apsaugojamos. - Kad Dievas laimintų kun. Andrių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.
- Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę
užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą,
remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.
- Kad Viešpaties Dangun Žengimo slėpinys neštų
paguodos ir ramybės visiems, kurie atskirti nuo savo mylimųjų. - Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas. KAS
NAUJO Kun. Juozapas Bacevičius išėjo į pensiją. Dabar mūsų klebonas yra kun. Andrius Morkūnas.
#967 Visiškai atsidavusi Tėvo valiai, Jo Sūnaus
atpirkimo darbui ir visokeriopam Šventosios Dvasios veikimui, Mergelė Marija
Bažnyčiai yra tikėjimo ir meilės pavyzdys. Dėl to ji yra „iškiliausias ir
vienintelis toks Bažnyčios narys,” dargi jos „pirmavaizdis“ (typus Ecclesiae). #968 Tačiau jos reikšmė Bažnyčiai ir
žmonijai yra dar didesnė. Ji „savo klusnumu, tikėjimu, viltimi ir karšta meile
kaip niekas kitas bendradarbiavo su Išganytoju, kad sugrąžintų sieloms
antgamtinį gyvenimą. Todėl ji yra ir mūsų malonės gyvenimo Motina.“
Kai
Marijos vyresnioji pusseserė Elzbieta ją sutiko, Marija iškart pradėjo giedoti
jos Magnificat – tą didžią džiaugsmo ir savęs pažinimo Dieve giesmę: “Mano
siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju!” Marija
nesugebėjo tokiu būdu atsiliepti kuomet angelas Gabrielius ją pasveikino. Ne –
tai kas sukėlė jai džiaugsmą buvo jos senyvos giminaitės Elzbietos paprasti ir
nuolankumo kupini žodžiai, kuriais jis atpažino Mariją: „Tu labiausiai
palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!” Čia
ir glūdi, jei neklystu, labai svarbi, tačiau nesitikėta pamoka. Kartais manome,
jog jeigu melsdamiesi nesame išvydę kažkokios vidinės vizijos ar nesame turėję
kažkokio gilaus pergyvenimo, nėra vilties pajusti ar pažinti Dievo meilės
džiaugsmo. Tačiau Marijos pergyvenimas Apsilankyme mums primena, jog toks gilus
ir džiaugsmingas atpažinimas gali būti paprasčiausio gero darbelio, ar parodyto
dosnumo artimui veiksmo, pasekmė. Vėl ir vėl, mūsų didžiai nuostabai, pamatome
jog Viešpats laukia mūsų vargšuose ir tuose, kuriems mūsų pagelba reikalinga,
įdant Jis galėtų mus pripildyti žinojimu, džiaugsmingu žinojimu, kad esame
mylimi. Ir šitasai žinojimas yra gydantis žinojimas. Jeigu
mes, suprasdami jog patys esame sužeisti kuriuo nors būdu, stengsimės padėti
kenčiantiems, “dalytis su alkstančiu savo duona” ir “priglobti vargšą ir benamį,” arba aplankysime pagalbos reikalingą – tai tuomet, kaip Marija,
pagal pranašą Izaiją, mes ne tik būsime apšviesti kuriuo nors būdu, bet ir “[mūsų]
žaizda bus greitai užgydyta” (Iz 58, 6-8). Ir kodėl? Nes mes Kristų sutiksime
tuose, kurie labiausia reikalingi pagelbos, nes: “kiek kartų tai padarėte
vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.” kun. Paul Murray, O.P. Šaltinis:
MAGNIFICAT, 2012m. gegužė, psl. 421-422 |