Maldos tarnystė

Index

Švento Kazimiero Parapija

MALDOS IR VIEŠPATIES
GARBINIMO TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero Parapija
20 26 m. rugpjūtis

KRISTAUS ATSIMAINYMAS (rugpiūčio 6d.)

Štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo:
“Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!”
(Mt 17, 5)

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

·       Melskimės, kad didmiesčiuose, kuriems dažnai būdingas anonimiškumas ir vienatvė, rastume naujų būdų skelbti Evangeliją ir atrastume kūrybingus kelius bendruomenei kurti. (Rugpjūčio mėnesio popiežiaus maldos intencija)

·       Tegul Dievas laimina kunigą Morkūną, besistengiantį kurti į Kristų orientuotą bendruomenę Šv. Kazimiero parapijoje.

·       Tegul visi parapijiečiai stengiasi padėti kunigui Morkūnui ir Šv. Kazimiero parapijai: remdami parapijos veiklą ir joje dalyvaudami, taip tapdami gerais šeimininkais, kurie dalijasi savo laiku, talentais ir materialinėmis gėrybėmis parapijos bendruomenės labui.

·       Tegul Šventoji Dvasia vadovauja parapijiečiams, dalyvaujantiems:

1.    parapijos Pastoracinės tarybos veikloje, naujose tarnystėse ir tikybos mokymo programose,
2.    tobulinant esamas programas bei
3.    renkant lėšas, būtinas parapijos veiklai ir plėtrai.

·       Tegul kenčiantieji nuo bet kokios ligos ir jais besirūpinantieji patiria Dievo meilę per šeimos bei draugų palaikymą.

·       Tegul Dievas laimina tuos, kurie rizikuoja savo gyvybe, norėdami padėti kitiems mūsų šalyje ir visame pasaulyje.

·       Tegul mūsų mirę parapijiečiai ir artimieji ilsisi Kristaus ramybėje.

·       Tegul sustiprėja jūsų, šlovinimo tarnystės dalyvių, tikėjimas maldos galia.

KAS NAUJO kryžius ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?

Rugpjūčio 7: Pirmo penktadienio Eucharistinė Šventoji Valanda 8-9am (bažnyčioje)

15: Žolinės – neprivaloma šventė

RUGPJŪČIO MĖNESIO ŠVENTOJI

ŠV. MARIJA TRONCATI

1883–1969

Šventė: rugpjūčio 25 d.

Misionierių, slaugytojų ir šuarų tautos (Ekvadoro čiabuvių) globėja

Maria Troncatti gimė 1883 m. vasario 16 d. Korteno-Goldži miestelyje, Brešos provincijoje, Italijoje, didelėje ūkininkų šeimoje. Augdama Alpių aplinkoje, ji priėmė Pirmąją Komuniją būdama šešerių ir reguliariai lankė katekizmą. Saleziečių biuletenio skaitymas įkvėpė jai troškimą misionieriškam darbui. 1908 m. ji davė pirmuosius vienuolinius įžadus kaip Marijos Krikščionių Pagalbos dukra (DonBosko saleziečių seserys). Pirmojo pasaulinio karo metu ji mokėsi sveikatos priežiūros ir tarnavo sužeistiems kareiviams Italijos Raudonajame Kryžiuje. 1922 m. lapkritį ji buvo išsiųsta į Ekvadorą, Amazonijos regioną, pas šuarus, kur gyveno daugiau nei 40 metų. Ten ji ne tik teikė medicininę priežiūrą, įskaitant chirurgiją, odontologiją ir slaugą atokiuose džiunglių rajonuose, bet ir evangelizavo, mokė raštingumo, rėmė moterų orumą, priešinosi priverstinėms santuokoms ir užmezgė tvirtus santykius su čiabuvių bendruomene. Ji užsitarnavo meilų šuarų vardą „Madrecita“. 1969 m. rugpjūčio 25 d., skrisdama lėktuvu Ekvadore į rekolekcijas, ji žuvo per katastrofą netoli Sukuos. Jos kūnas ilsisi misijos teritorijoje. Bažnyčia pripažino jos didvyriškas dorybes (paskelbta garbinga 2008 m. lapkričio 12 d.) ir 2012 m. lapkričio 24 d. Makase, Ekvadore, paskelbė ją palaimintąja. Antrasis stebuklas, priskiriamas jos užtarimui, buvo patvirtintas 2024 m., atveriantis kelią jos kanonizacijai 2025 m. spalio 19 d. Jos gyvenimas liudija apie misionierišką uolumą, pagarbą kultūrai, medicininę priežiūrą skurdžiose aplinkose ir radikalų raginimą nešti Evangeliją į pasienio regionus. (All Saint Stories.com)

Atmainymas

Žodis „atmainymas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžių trans (skersai) ir figura (forma, pavidalas). Taigi tai yra formos arba išvaizdos pasikeitimas. Rugpjūčio 6 d. bažnyčia švenčia Atsimainymo šventę ir prisimena, kada pasikeitė Jėzaus išvaizda. Apaštalai Petras, Jokūbas ir Jonas buvo su Jėzumi kalne ir meldėsi, kai įvyko šis šlovingas įvykis. Mozė ir Elijas pasirodė su Jėzumi ir kalbėjosi su juo apie jo netrukus įvyksiančią mirtį. Tai susieja Senąjį Testamentą su Naujuoju Testamentu, Jėzus yra Senojo Testamento įstatymo ir pranašysčių išsipildymas. Apaštalams buvo suteiktas geresnis supratimas apie tai, kas jis yra, kai jo išvaizda smarkiai pasikeitė, kad jie galėtų išvysti jo šlovę. Dievas dar kartą jiems sako, kad Jėzus yra jo sūnus, klausykite jo. Tai buvo diena, kurios jie niekada nepamirš ir tikriausiai tuo metu iki galo nesuprato. Šis įvykis buvo papasakotas kitiems mokiniams po jo mirties, ir mes jį skaitome iki šiol! Tegul mes išvystame Dievo šlovę ir klausomės jo!

MĄSTYMAS

Rugpjūčio 15 d. Dievo Motinos Paėmimas į dangų

   „Mano siela šlovina Viešpaties didybę, mano dvasia džiaugiasi Dievu, mano Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Nuo šios dienos visos kartos vadins mane palaiminta. Didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra Jo vardas.“ Lk 1, 46–49

     Šiandien švenčiame vieną iš septyniolikos skirtingų minėjimų, švenčių ir iškilmių, skirtų Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbei, kurios yra įrašytos Romos liturginiame kalendoriuje. Šiandienos šventė yra viena iš keturių didžiųjų iškilmių, kuriomis pagerbiama mūsų Švenčiausioji Motina. Akivaizdu, kad joks kitas asmuo, išskyrus mūsų Viešpatį, nėra pagerbiamas ir švenčiamas su tokiu iškilmingumu kaip Dievo Motina.

     Žemyn Ėmimo į dangų iškilmė pagerbia tai, kad Švenčiausioji Mergelė Marija, baigusi savo gyvenimą žemėje, buvo paimta su kūnu ir siela į dangų būti su savo prisikėlusiu Sūnumi ir amžinai garbinti Švenčiausiąją Trejybę. Nuostabu prisiminti, kad ji išlaiko savo kūną ir sielą, sujungtus į vieną Danguje, laukdama tos šlovingos dienos, kai bus sukurti nauji Dangūs ir Žemė, ir kai visi tikintieji prisikels, kad amžinai gyventų naujame kūniškame pavidale su Dievu.

      Nors šios mūsų tikėjimo dogmos tikintieji laikėsi ir ja tikėjo nuo pat ankstyviausių mūsų Bažnyčios laikų, ypač todėl, kad ją liudijo artimiausi mūsų Švenčiausiajai Motinai jos šlovingojo Ėmimo į dangų metu, tik 1950 m. lapkričio 1 d. popiežius Pijus XII iškilmingai ją paskelbė, pakeldamas šį mūsų tikėjimo mokymą iki dogmos lygio, tai reiškia, kad jo turi laikytis ir juo turi tikėti visi. Iš dalies Šventasis Tėvas pareiškė: „...mes skelbiame, deklaruojame ir apibrėžiame tai kaip dieviškai apreikštą dogmą: Nekaltoji Dievo Motina, amžinoji Mergelė Marija, baigusi savo žemiškąjį gyvenimą, buvo su kūnu ir siela paimta į dangiškąją šlovę.“

     Aukščiau cituota Evangelijos ištrauka yra paimta iš Marijos šlovinimo giesmės, jos Magnificat, pradžios, kuria ji ne tik teikia didžiausią šlovę Dievui, bet ir apreiškia, kas ji yra. Ji yra ta, kurią „visos kartos“ vadins „palaiminta“. Ji yra ta, kuriai „didžių dalykų padarė Visagalis“. Ji yra ta, kuri amžinai skelbs „Viešpaties didybę“ ir kurios dvasia amžinai džiaugsis Dievu, savo Gelbėtoju. Ir ji yra ta žemiausia iš tarnų, kurią Dievas iškėlė į didžiausią šlovę.

     Šiandien su visa Bažnyčia apmąstykite šlovingiausiąją Visada Mergelę Mariją, kuri buvo pradėta be nuodėmės, visą gyvenimą liko be nuodėmės ir su kūnu bei siela buvo paimta į dangų, kur dabar garbina Švenčiausiąją Trejybę ir užtaria už jus ir visą Bažnyčią. Tai didelio džiaugsmo šventė! Dalykitės šiuo džiaugsmu su visa Bažnyčia ir su visais šventaisiais danguje!
Šlovingiausia ir Visada Mergele Marija, šiandien džiaugiuosi kartu su tavimi ir visa Bažnyčia už šlovingiausius dalykus, kuriuos Dievas padarė tau. Tu esi grožis pranokstantis grožį, Nesuterštas visais atžvilgiais ir vertas mūsų giliausios meilės. Kadangi dabar daliniesi kūnu ir siela dangaus šlovėje, prašau, melskis už mane ir už visus savo brangius vaikus žemėje. Apgaubk mus savo meilės apsiaustu ir visada išliek ant mūsų Dievo gailestingumą. Motina Marija, paimta į dangų, melskis už mus, kurie šaukiasi Tavęs. Jėzau, aš pasitikiu Tavimi.

(catholic-daily-reflections.com/2025/08/14/)

spacer