Katalikų bažnyčia Jungtinėse
Amerikos Valstijose rengia Eucharistinį Atgimimą. Toliau patirdami Eucharistiją,
turime susimąstyti, ką ji reiškia mūsų gyvenime. Štai keletas Šventosios
Eucharistijos aspektų, kuriuos turime apsvarstyti visi.
Jūsų Kristuje, kun. Juozas Bacevičius
Eucharistiją patiriame kaip
bendruomenė.
Eucharistija kiekvieną iš mūsų priartina
prie Kristaus kaip individą, bet ir kaip bendruomenę. Kaip katalikai, mes
niekada nesimeldžiame vieni. Eucharistinėje liturgijoje renkamės su jaunais ir
senais, turtingais ir vargšais, taip pat milijonais visame pasaulyje ir
šventaisiais danguje, švęsti Kristaus aukos. Ši galinga tikrovė primena mums,
šv. Jono Pauliaus II žodžiais: „Tikrai Eucharistinė Bendruomenė negali
užsisklęsti savyje“, (Ecclesiade
Eucharistia [Apie Eucharistiją], Nr. 39), greičiau Eucharistija verčia mus
pripažinti savo vietą bendruomenėje ir žmonių šeimoje.
Eucharistija pažadina mus savo ir kitų
orumui.
Eucharistija yra mūsų, kaip žmonių,
neprilygstamo orumo ženklas. Šis orumas, suteikiamas visiems vienodai,
nepaisant mūsų socialinės ar ekonominės padėties arba iš kur esame kilę (Jok 2,
1-9), verčia mus suvokti, „kokią vertę turi kiekvienas žmogus, mūsų brolis ar
sesuo, Dievo akyse, jei Kristus aukojasi kiekvienam vienodai... Jeigu mūsų
Eucharistijos garbinimas yra autentiškas, jis turi ugdyti kiekvieno žmogaus
orumo suvokimą“, – rašo šventasis Jonas Paulius II (Dominicae Cenae [Apie
Eucharistijos Paslaptį ir Garbinimą], Nr. 6).
Eucharistija
suvienija ir gydo susiskaldymą.
Šventasis Paulius mokino, kad šventimas
Eucharistijos yra nenuoširdus, jei bendruomenėje yra susiskaldymo dėl klasės (1
Kor 11), statuso ar privilegijos (Rom 12), arba jei bendruomenėje yra frakcijų
(1 Kor 1). Sakramento priėmimas, kaip lygus Kristaus Kūne, verčia mus vienytis kaip
viena šeima.
Eucharistija
mus jautrina tiems, kurie kenčia.
Mąstydami apie Eucharistiją
patiriame Kristaus meilę mums ir kitiems. Maldos gilumoje mes taip sujaudiname
ir jaučiame jo meilę kenčiantiems, kad šventojo Augustino žodžiai mums tampa
tikrove: „Vieno, net ir mažiausio nario skausmas yra visų skausmas“ ( Sermo
Denisas). Kai priimame Eucharistiją, bet „užmerkiame akis į vargšus ir
kenčiančius, arba sutinkame su įvairiomis susiskaldymo, paniekos ir nelygybės
formomis, Eucharistija priimama nevertai“ (Popiežius Pranciškus, Amoris
Laetitia [Meilės džiaugsmas], nr. 186).
|
English
