Kardinolas John Henry Newman rašė:
Nei vienas
netampa kankiniu dėlei išvados, nei vienas netampa kankiniu dėlei
nuomonės; vien tik tikėjimas gamina kankinius.
Mažai žinome apie šventuosius Nerėją ir Achilą. Žinome tik, kad jie buvo
vieni iš pirmųjų kankinių, garbinami šventaisiais. Sakoma, kad jie buvo
palaidoti Ardeantinų kelio (senovės Romos kelio) kapinėse, kur buvo
pastatyta bazilika jų garbei. Ketvirtajame amžiuje popiežius Damasas
įrašė jų antkapyje, jog jie buvę romėnų kariuomenės kareiviai,
persekioję krikščionis iki kol atsivertė į krikščionybę.
Kiti šaltiniai teigia, kad jie atsistatydino iš kariuomenės ir išvyko iš
Romos. Ilgainiui jie buvo sugauti ir nukankinti dėlei jų tikėjimo.
Melskimės už visus nežinomus krikščionis, kurie dar vis šiandien kenčia
persekiojimus dėl jų tikėjimo.
Šaltiniai:
IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL ir SAINTS AND FEAST
DAYS, Christ Our Life Series,
IŠ
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
Jėzus „įžengė į dangų
ir sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje“
#
662
„O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs.“
Pakėlimas ant kryžiaus reiškia ir pranašauja pakėlimą žengiant į
dangų. Jis buvo pastarojo pradžia. Jėzus Kristus, vienintelis
Naujosios ir amžinosios Sandoros kunigas, „įžengė ne į rankų darbo
šventyklą ..., bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų,
stovėdamas prieš Dievo veidą.“ Danguje Kristus nuolat veikia kaip
amžinasis Kunigas; „todėl Jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie
per Jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.“ Kaip
„būsimųjų gėrybių Kunigas,“ Jis yra liturgijos, kuri šlovina Tėvą
danguje, centras ir pagrindinis veikėjas.
Šaltinis:
katekizmas.lcn.lt
MĄSTYMAS |
Marija, evangelizacijos motina
Bažnyčios evangelizacinei veiklai būdingas ir marijiškasis stilius.
Mat kaskart, kai
pažvelgiame į Mariją, įtikime
revoliucine švelnumo ir meilės galia. Joje išvystame, kad
nuolankumas ir švelnumas yra ne silpnųjų, bet stipriųjų dorybės ir
kad norint pasijusti svarbiam nebūtina blogai elgtis su kitais.
Žvelgdami į ją atrandame, jog ta, kuri šlovino Dievą, nes jis
„numeta galiūnus nuo sostų“ ir „turtuolius tuščiomis paleidžia“
(Lk
1, 52–53), yra ta pati, kuri mūsų teisingumo paieškoms suteikia
na-mų šilumos. Ji taip pat rūpestingai „dėmėjosi visus šiuos dalykus
ir svarstė juos savo širdyje“
(Lk 2, 19).
Marija moka atpažinti Dievo Dvasios pėdsakus didžiuosiuose
įvykiuose ir tuose, kurie atrodo nepastebimi. Ji kontempliuoja Dievo
slėpinį pasaulyje, žmonijos istorijoje ir kasdieniame mūsų kiekvieno
gyvenime. Nazarete ji yra maldos ir darbo moteris, taip pat moteris,
pasirengusi nedelsdama „skubiai“ (Lk 1, 39) iškeliauti iš
kaimo padėti kitiems. Ta teisingumo ir švelnumo, kontempliavimo ir
keliavimo pas kitus dinamika ir yra tai, kas ją daro bažnytiniu
evangelizacijos pavyzdžiu.
Prašome jos motiniško užtarimo, kad Bažnyčia taptų namai
daugeliui, motina visoms tautoms ir įgalintų naujo pasaulio gimimą.
Prisikėlusysis galingai, pripildydamas mus didžiulio pasitikėjimo
bei tvirčiausios vilties, taria: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr
21, 5). Su Marija, kupini pasitikėjimo, žengiame to pažado link.
iš popiežiaus Pranciškaus “Evangelii Gaudium,” penktojo skyriaus,
antrosios dalies, #288;
vertimas paimtas
iš
www.baznycioszinios.lt
|