Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai
2014 m. 2015
Sausis
     

English

               

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2015 m. vasaris

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

 

  • Kad kaliniai, ypač jaunieji, galėtų kilniai atstatyti jų gyvenimus. (popiežiškoji vasario mėnesio intencija)

  • Kad Viešpats laimintų visus, vedančius pašvęstąjį gyvenimą Bažnyčioje, vyrus ir moteris.

  • Kad mūsų šalies vadovai naudotųsi jiems suteikta valdžia aprūpinti alkanus - duona, benamius - pastoge ir prispaustuosius - teisingumu.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad dirbantys katalikų spaudos darbą būtų rūpestingi Dievo Žodžio prievaizdai ir drąsiai skelbtų Evangeliją.

  • Kad mūsų kraštui švenčiant Prezidentų Dienos šventę, Dievas laimintų ir saugotų mūsų prezidentą, mums primintų visuomet būti dėkingiems už laisvę, kuria kasdien džiaugiamės.

  • Kad įstatymų leidėjai išmintingai ir drąsiai palaikytų sąžinės vadovamosi teises, ir saugotų kiekvieno žmogaus teisę nebūti priverstam pažeisti jo moralės ir tikėjimo įsitikinimų.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.


KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

Pirmojo penktadienio šventoji valanda už gyvybę:  penktadienį, vasario 6d., užsibaigus 7:30v.r. Mišioms iki 9:00v.r.
Švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės šventė:  vasario 7d.
Sausio mėnesio Eucharistijos garbinimas:  trečiadienį, vasario 11d., nuo 6:00v.v. iki 9:00v.v. bažnyčioje
Pelenų diena -  Gavėnios pradžia, vasario 18d.
Kryžiaus keliai  -  vasario 20 ir 27d., 7:00v.v. bažnyčioje

 


VASARIO MĖNESIO ŠVENTASIS

ŠV. ANSGARAS

vyskupas, vienuolis
(801 - 865)

  vasario  3d.

 

 Šv. Ansgaras sakė prašysiąs Dievo tik vieno stebūklo – kad Jo malonės galia jis taptų geru žmogumi.

     Benediktų vienuolis, Šv. Ansgaras, gimė Amiens, Prancūzijoje. Po Karaliaus Haroldo atsivertimo jis dirbo misijonieriumi Danijoje. Ansgaras taip pat trumpai gyveno ir dirbo Švedijoje. 831 metais jis buvo paskirtas naujai įsteigto vienuolyno abatu Hamburg’e, Vokietijoje. Paskirtas popiežiaus atstovu Skandinavijos kraštams, jis dirbo juose keturiolika metų. Tačiau dėl nuolatinių ir žalingų senovės skandinavų (Norsemen) įsibrovimų, jo darbai nenešė daug vaisių. Grįžęs į Vokietiją 854m. ir ten išbuvęs devyneris metus, jis vėl sugrįžo į Daniją ir Švediją. Šį kartą jo misijonieriaus darbai turėjo šiek tiek pasisekimo, tačiau po jo mirties šios žemės vėl sugrįžo į pagonystę.

     Ansgaras nenuilstamai dirbo misijonieriaus darbą tačiau, kaip ir daugelis misijonierių, ilgainiui jis matė kad jo darbas buvo sunaikintas ir įdėtos pastangos akivaizdžiai nesėkmingos. Žmonės jį prisimena kaip nepaprastą pamokslininką, kuklų ir asketišką kunigą, vyskupą nuolat rūpinusį vargšais ir ligoniais. Ansgaras dažnai patyrė sunkių išmėginimų nuo piratų ir plėšikaujančių genčių puolimų, ir nors kartais jis meldė Dievą kankinio mirties karūnos, jis mirė ramiai.

     Reikia gėrėtis Šv. Ansgaro ir kitų misijonierių misijonierišku uolumu. Taip kaip jie atsiliepė Dievo pašaukimui, taip ir mes turėtume panašiai atsiliepti. Antrojo Vatikano Susirinkimo Bažnyčios dekretas dėl misijonieriškos veiklos mums primena:

          Nors kiekvienas Kristaus mokinys įpareigotas pagal išgales skleisti tikėjimą, Viešpats Kristus iš savo mokinių visuomet pašaukia būti su juo tuos, kuriuos nori, ir siunčia juos skelbti žodį tautoms… Sekdamas ramiu ir nuolankiaširdžiu savo Mokytoju, teparodo jo jungą esant švelnų, o naštą lengvą.    (Ad Gentes #23, 24) Šaltinis: www. katekizmas.lcn.lt

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL ir SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University Press

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

 

Vidinė atgaila

 

# 1431  Kaip pranašų, taip ir Jėzaus raginimas atsiversti ir atgailauti pirmiausia turi mintyje ne išorinius veiksmus, „ašutinę ir pelenus,“ pasninkus ir apsimarinimus, bet širdies atsivertimą, vidinę atgailą. Be jų, atgailos darbai lieka nevaisingi ir nenuoširdūs; atvirkščiai, vidinis atsivertimas siekia šią būseną paversti regimais ženklais, atgailos veiksmais ir darbais.

 

# 1434  Vidinė krikščionio atgaila gali būti išreikšta labai įvairiai. Šventasis Raštas ir Bažnyčios tėvai ypač pabrėžia tris formas: pasninką, maldą, šalpą, kurios išreiškia atsivertimą savęs, Dievo ir kitų žmonių atžvilgiu. Be visa apimančio nuskaistinimo, kurį suteikia krikštas arba kankinystė, minėti šaltiniai išvardija ir kitas priemones nuodėmių atleidimui gauti: pastangas susitaikinti su artimu, atgailos ašaras, rūpestį artimo išganymu, šventųjų užtarimą ir veiklią meilę, kuri „uždengia nuodėmių gausybę.“

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

 

Atsisiųskite Gavėnios kalendorių: 1 puslapis; 2 puslapis.