Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2015
m. vasaris
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad kaliniai, ypač jaunieji,
galėtų kilniai atstatyti jų gyvenimus.
(popiežiškoji vasario mėnesio intencija)
-
Kad Viešpats laimintų visus, vedančius
pašvęstąjį gyvenimą Bažnyčioje, vyrus ir moteris.
-
Kad mūsų šalies vadovai naudotųsi jiems suteikta valdžia aprūpinti
alkanus - duona, benamius - pastoge ir prispaustuosius - teisingumu.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir
Pastoracinę ir Finansų Tarybas jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero
parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę
užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant
lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų
svarbiausia, meldžiantis.
-
Kad dirbantys katalikų spaudos darbą būtų
rūpestingi Dievo Žodžio prievaizdai ir drąsiai skelbtų Evangeliją.
-
Kad mūsų kraštui švenčiant Prezidentų Dienos
šventę, Dievas laimintų ir saugotų mūsų prezidentą, mums primintų visuomet
būti dėkingiems už laisvę, kuria kasdien džiaugiamės.
-
Kad įstatymų leidėjai išmintingai
ir drąsiai palaikytų sąžinės vadovamosi teises, ir saugotų kiekvieno žmogaus
teisę nebūti priverstam pažeisti jo moralės ir tikėjimo įsitikinimų.
-
Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo
Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
Pirmojo penktadienio šventoji valanda už gyvybę:
penktadienį, vasario 6d., užsibaigus 7:30v.r. Mišioms iki 9:00v.r.
Švenčiame
Lietuvos Nepriklausomybės šventė:
vasario 7d.
Sausio
mėnesio Eucharistijos garbinimas:
trečiadienį,
vasario 11d., nuo 6:00v.v. iki 9:00v.v. bažnyčioje
Pelenų diena
- Gavėnios
pradžia, vasario 18d.
Kryžiaus
keliai -
vasario 20 ir
27d., 7:00v.v. bažnyčioje
VASARIO
MĖNESIO ŠVENTASIS
ŠV. ANSGARAS
vyskupas,
vienuolis
(801 -
865)
vasario 3d.
|
|
Šv.
Ansgaras sakė prašysiąs Dievo tik vieno stebūklo –
kad Jo malonės galia jis taptų
geru žmogumi.
Benediktų vienuolis, Šv. Ansgaras,
gimė Amiens, Prancūzijoje. Po Karaliaus Haroldo atsivertimo jis dirbo
misijonieriumi Danijoje. Ansgaras taip pat trumpai gyveno ir dirbo
Švedijoje. 831 metais jis buvo paskirtas naujai įsteigto vienuolyno
abatu Hamburg’e, Vokietijoje. Paskirtas popiežiaus atstovu Skandinavijos
kraštams, jis dirbo juose keturiolika metų. Tačiau dėl nuolatinių ir
žalingų senovės skandinavų (Norsemen) įsibrovimų, jo darbai nenešė daug
vaisių. Grįžęs į Vokietiją 854m. ir ten išbuvęs devyneris metus, jis vėl
sugrįžo į Daniją ir Švediją. Šį kartą jo misijonieriaus darbai turėjo
šiek tiek pasisekimo, tačiau po jo mirties šios žemės vėl sugrįžo į
pagonystę.
Ansgaras nenuilstamai dirbo
misijonieriaus darbą tačiau, kaip ir daugelis misijonierių, ilgainiui
jis matė kad jo darbas buvo sunaikintas ir įdėtos pastangos akivaizdžiai
nesėkmingos. Žmonės jį prisimena kaip nepaprastą pamokslininką, kuklų ir
asketišką kunigą, vyskupą nuolat rūpinusį vargšais ir ligoniais.
Ansgaras dažnai patyrė sunkių išmėginimų nuo piratų ir plėšikaujančių
genčių puolimų, ir nors kartais jis meldė Dievą kankinio mirties karūnos,
jis mirė ramiai.
Reikia gėrėtis Šv. Ansgaro ir kitų
misijonierių misijonierišku uolumu. Taip kaip jie atsiliepė Dievo
pašaukimui, taip ir mes turėtume panašiai atsiliepti. Antrojo Vatikano
Susirinkimo Bažnyčios dekretas dėl misijonieriškos veiklos mums
primena:
Nors kiekvienas
Kristaus mokinys įpareigotas pagal išgales skleisti tikėjimą,
Viešpats Kristus iš savo mokinių visuomet pašaukia būti su juo tuos,
kuriuos nori, ir siunčia juos skelbti žodį tautoms… Sekdamas ramiu
ir nuolankiaširdžiu savo Mokytoju, teparodo jo jungą esant švelnų, o
naštą lengvą. (Ad Gentes #23,
24) Šaltinis: www. katekizmas.lcn.lt
Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by
Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL ir SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University
Press |
|
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Vidinė atgaila
#
1431
Kaip pranašų, taip ir Jėzaus raginimas atsiversti ir atgailauti
pirmiausia turi mintyje ne išorinius veiksmus, „ašutinę ir
pelenus,“ pasninkus ir apsimarinimus, bet širdies
atsivertimą, vidinę atgailą. Be jų, atgailos
darbai lieka nevaisingi ir nenuoširdūs; atvirkščiai, vidinis
atsivertimas siekia šią būseną paversti regimais ženklais,
atgailos veiksmais ir darbais.
# 1434
Vidinė krikščionio atgaila gali būti išreikšta labai įvairiai.
Šventasis Raštas ir Bažnyčios tėvai ypač pabrėžia tris formas:
pasninką, maldą, šalpą, kurios išreiškia
atsivertimą savęs, Dievo ir kitų žmonių atžvilgiu. Be visa
apimančio nuskaistinimo, kurį suteikia krikštas arba kankinystė,
minėti šaltiniai išvardija ir kitas priemones nuodėmių
atleidimui gauti: pastangas susitaikinti su artimu, atgailos
ašaras, rūpestį artimo išganymu, šventųjų užtarimą ir veiklią
meilę, kuri „uždengia nuodėmių gausybę.“
Šaltinis:
katekizmas.lcn.lt
Atsisiųskite Gavėnios kalendorių:
1 puslapis;
2 puslapis.
|