Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 sausis vasaris kovas balandis  gegužė

English

                

Parsisiųsti .pdf

 sausis 2016 vasaris kovas balandis

gegužė

birželis

                

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2016 m. birželis

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad senyvo amžiaus, atsidūrę visuomenės užribyje ir vieniši žmonės turėtų - net ir dideliuose pasaulio miestuose - progų bendrauti ir sulauktų solidarumo.                         (popiežiškoji birželio mėnesio intencija)

  • Kad mes, Kristaus Kūnas, gilintume mūsų pamaldumą Eucharistinei aukai, kuri teikia gyvybę pasauliui.

  • Kad patirtume Tikrąjį Kristaus Buvimą visose santuokose, draugystėse, verslo bendravimuose ir kasdieniuose suėjimuose.

  • Kad mūsų parapijos tikinčiųjų bendruomenė taptų vis panašesnė į Švenčiausiosios Trejybės tobulą atvaizdą.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad migrantams, pabėgėliams ir išvietintams žmonėms būtų parodomas Kristaus gailestingumas, ir jų vargai užsibaigtų.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

birželio 3d.   –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje
birželio 8d.   –  Eucharistijos garbinimas vakare 6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

BIRŽELIO MĖNESIO ŠVENTASIS

ŠV. JUSTINAS KANKINYS

apologetas, kankinys
(100 -165)

birželio 1d.

 

Filosofija yra aiškus tiesos supratimas ir žinojimas to, kas egzistuoja; tokio žinojimo ir supratimo atpildas yra džiaugsmas.                          (Justinas, iš dialogo su Tryphu, 3)

 

     Justinas buvo filosofas, svarbus ankstyvo antrojo šimtmečio apologetas (rašytojas ir kalbėtojas gynęs krikščionybę) ir kankinys. Justinas siekė tiesos. Jis domėjosi daugeliu to meto filosofijų, tačiau nei viena jų jo netenkino iki kol jis susipažino su krikščionybe. Justinas yra “pirmasis dvasininkas rašytojas, bandęs statyti tiltą tarp krikščionybės ir pagoniškos filosofijos.”
(J. Quasten, Patrology, v. 1, p. 196 & 198)

     Atsivertęs į krikščionybę Justinas toliau dirbo apsisiautęs filosofo skraiste ir tapo pirmuoju krikščionių filosofu. Jis suvedė krikščionių tikėjimą ir geriausius graikų filosofijos pagrindus į viena ir tikėjo, jog filosofija buvo tasai mokytojas, vedęs jį ieškojimo keliu ir padėjęs jam atrasti Kristų. Du jo teisinimo raštų (rašytų ginant krikščionių tikėjimą prieš pagonių išpuolimus ir nesupratimus) yra išlikę iki šių dienų; jie buvo rašyti kreipiantis į romėnų imperatorių ir senatą.

     Kuomet Justinui buvo liepta atsisakyti tikėjimo į Jėzų Kristų arba prarasti savo gyvybę, jis atsiliepė: “Nei vienas, turintis protą, neatsisako tiesos dėl melagystės.” Kuomet dėl jo tikėjimo pomirtiniu atpildu iš jo buvo tyčiojama, Justinas atsiliepė: “Tai nėra tik mano išsigalvota idėja; aš tai gerai žinau ir tuo tikrai tikiu.” Už jo nepalaužiamą krikščionių tikėjimą Justinui buvo nukirsta galva Romoje 165m.

Šaltinis: IN HIS LIKENESS, Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL, ,  SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., editor,
SAINTS AND FEAST DAYS SUPPLEMENT, Loyola University Press

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

# 852  „Visos bažnytinės pasiuntinybės svarbiausias veikėjas yra Šventoji Dvasia.“ Ji veda Bažnyčią jos pasiuntinybės keliais. „Kadangi ši pasiuntinybė tęsia ir istoriškai praplečia pasiuntinybę paties Kristaus, kuris buvo siųstas skelbti Gerosios Naujienos vargdieniams, tai ir Bažnyčia, Kristaus Dvasios įkvėpta, privalo žengti tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo pats Kristus, – keliu neturto, klusnumo, tarnavimo ir pasiaukojimo iki mirties, iš kurios Jis prisikėlė kaip nugalėtojas.“ Taip ir yra, kad „kankinių kraujas yra krikščionių sėkla.”

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

 

MĄSTYMAS

 

 

“…kad jie būtų viena”
 Jean Vanier

 

 

 

 

Jean Vanier –tarptautinio protiniai atsilikusiųjų
žmonių bendruomenių tinklo L’Arche steigėjas

 

     Vis daugiau žmonių pradeda suvokti, kad mūsų Dievas nėra vien tik galingas Viešpats, įsakantis žmonėms Jo klausyti arba būti nubaustiems, bet kad Dievas yra šeima. Mūsų Dievas yra Trejybė (trys, vienas kitą mylintys asmenys); mūsų Dievas yra bendrija. Ir šis nuostabus ir mylintis Dievas kviečia mus, žmones, į šį meilės gyvenimą. Mes nesame vieni; mes esame pašaukti būti kartu, panaikinti užtvaras tolinančias mus nuo kitų, tapti sužeidžiamiems, būti viena. Dievo didžiausias troškimas yra, “kad jie būtų viena, tobulai viena, pilnai viena.” Tačiau norint gimti šiai naujai ir gilesnei vienybei - kurioje mūsų unikalumas, asmeniškos dovanos ir kūrybingumas nėra traiškinamos, o verčiau pagyvinamos ir didinamos - turime mirti visoms, mumyse esančioms, egoizmo jėgoms.

     Bendruomenė yra užjautimas kitų: rūpinimasis žmonėmis… Bendruomenė nėra abstraktus idealas. Nesiekiame tobulos bendruomenės. Bendruomenė nėra kažkoks idealas; ji yra žmonės. Ji yra tu ir aš. Bendrystėje esame pašaukti mylėti žmones, tokius, kokie jie yra – su jų žaizdomis ir jų dovanomis – o ne tokius, kokius norėtume, kad jie būtų. reiškia duoti jiems erdvės, ištiesti pagalbos ranką ir padėti jiems augti. Bendrystė taip pat reiškia ir priimti iš jų, įdant ir mes patys galėtume augti. Bendrystė reiškia duoti laisvės vienas kitam; pasitikėti vienas kitu; vienas kitą patvirtinti ir, tuo pačiu, duoti iššūkių vienas kitam. Suteikiame vienas kitam orumo klausydamiesi vienas kito pasitikėjimo dvasioje, ir mirdami sau įdant kitas galėtų gyventi, augti ir duoti kitiems.

šaltinis:  MAGNIFICAT, June 2014, pp,84-85; from BROKENNESS TO COMMUNITY,  by the President and Fellows of Harvard University, Paulist Press, New York.