Švento Kazimiero Parapija

Ankstesni
numeriai		 Gegužė Birželis

English

      

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO

TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2014m. liepa

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad sporto veikla visada būtų proga stiprinti žmonių brolystę ir augimą.
                                                                                              (popiežiškoji liepos mėnesio intencija)

  • Kad Dievas laimintų šeimas, susirinkusias būrin šeimos susitikimui ar bendram poilsio metui.

  • Kad mūsų parapija augtų šventume idant mes visuomet mylėtume vienas kitą taip, kaip Kristus mus mokė.

  • Kad Dievas laimintų mūsų kraštą, saugotų mūsų karinės tarnybos narius, padarytų mus taikos skleidėjais ir kad mes visuomet būtumėme dėkingi už laisvės dovaną.

  • Kad širdys tų, kurie politine jėga ar smurtu kitus laiko priespaudoje, būtų atverstos į gėrį.

  • Kad atpažintume Jėzų kasdienio gyvenimo kasdienybėse.

  • Kad maloningas ir gailestingas Dievas gelbėtų vargšus, ligonius, prislėgtuosius ir tuos, kurie labiausia reikalingi pagelbos.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

                                      

    KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

    Šventoji valanda už gyvybę:  penktadienį, liepos 4d., užsibaigus 7:30v.r. Mišioms iki 9:00v.r.

    Eucharistijos garbinimas: trečiadienį, liepos 9d., nuo 6:00v.v. iki 9:00v.v. bažnyčioje

 


 LIEPOS MĖNESIO ŠVENTASIS

                            ŠV. BENEDIKTAS

abatas
(480 - 547)

liepos  11d.

 


      Pradėdami bet kurį gerą darbą, visų pirma karštai melskitės į Kristų, mūsų Viešpatį, kad Jis padėtų tą darbą atlikti tobulai… Privalome visuomet Jam tarnauti naudodamiesi visa, kas gera ir yra iš Jo atėję… Mūsų akys turi būti atviros Dievo duotajai šviesai, ir turime su nuostaba klausytis Dieviškojo Balso žinios, kuri kasdien mus šaukia. (iš “Benedikto taisyklių)

 

     Šv. Benediktas skaitomas Vakarų monasticizmo (vienuoliškojo gyvenimo) tėvas ir yra Europos žemyno globėjas. Vakarų vienuoliškasis gyvenimo būdas yra išlikęs paminklu Šv. Benediktui ir, tuo pačiu, yra vienas Vakarų civilizacijos pagrindų, nes vienuolynuose buvo vystomas ir puoselėjamas klasikinio mokslo būdas,  besitęsintisi iki mūsų laikų.

    Iš pradžių, Šv. Benediktas domėjosi gyventi vienatvėje ir trejetą metų gyveno atsiskyrėliu. Tačiau, kitiems nuolat į jį kreipiantis patarimų, jis suprato, kad yra svarbu sujungti dvasinį gyvenimą kartu su bendruomeniniu gyvenimu, ir įtikino jo pasekėjus taip daryti. Tokiu būdu atsirado vienuolynai; juose vienuoliai ir atsiskyrėliai suėjo į vieną bendruomenę ir juose rado pastovų gyvenimą.

     Benedikto gyvenimo patirtis ir idealai surašyti jo Reguloje arba taisyklėse. Šios taisyklės, nuo Benedikto laikų, yra tapusios vienuoliškojo gyvenimo pagrindu Vakarų pasaulyje. Benedikto taisyklės tinka ne vien tik vienuoliams. Jose kiekvienas krikščionis gali rasti praktiškų nurodymų šventam gyvenimui. Šv. Benediktas buvo nuostabus mokytojas ir vadovas. Jo išmintis šiandien mums perduodama vienuoliškojo gyvenimo tradicijose ir institucijose, kurios neša jo vardą ir gerbia jo šviesią atmintį.

 

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL

 

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Teisė į religijos laisvę

 

2104„Visi žmonės privalo ieškoti tiesos, ypač apie Dievą ir Jo Bažnyčią, o pažinę ją priimti ir jos laikytis.“ Ta pareiga kyla „iš pačios žmonių prigimties“; ji suderinama ir „su tikra pagarba“ įvairioms religijoms, kurios „neretai esti visus žmones apšviečiančios Tiesos atspindys“, ir su meilės įsakymu, raginančiu krikščionis „su meile, išmintingai ir kantriai elgtis su tais žmonėmis, kurie klysta tikėjimo dalykuose arba jo nepažįsta“.

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

 

MĄSTYMAS

DIALOGAS TARP RELIGIJŲ

 

 

 

 

O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,

kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.

                                                        (Jn 3,21)

 

Dievas yra šviesa…jei vaikščiojame šviesoje,

kaip ir jis yra šviesoje,

mes bendraujame vieni su kitais.

                                                              (1 Jn 1:5,7)

     Nepaisant įvairių kliūčių bei sunkumų, ypač fundamentalizmo abiejose pusėse, atvirumo tiesai ir meilei nuostata turi lydėti ir dialogą su nekrikščioniškųjų religijų tikinčiaisiais. Toks dialogas tarp religijų yra būtina taikos pasaulyje sąlyga ir todėl krikščionių bei kitų religinių bendruomenių pareiga. Šis dialogas pirmiausia yra pokalbis apie žmogaus gyvenimą arba tiesiog, kaip pasiūlė Indijos vyskupai, „atvirumo jiems nuostata dalijantis jų džiaugsmais bei skausmais.“ Taip mokomės priimti kitus ir jų skirtingus buvimo, mąstymo ir raiškos būdus. Vadovaudamiesi šitokiu metodu, galime drauge įsipareigoti tarnauti teisingumui bei taikai, ir būtent tai turėtų būti pagrindinis mūsų mainų kriterijus. Dialogas, kuriuo ieškoma socialinės taikos ir teisingumo, jau pats savaime, ne vien pragmatiniu aspektu, yra etinė pareiga kurti naujas socialines sąlygas. Pastangos gvildenant tam tikrą temą gali virsti procesu, per tarpusavio įsiklausymą apvalysiančiu ir praturtinsiančiu abi puses. Todėl tos pastangos gali būti meilės tiesai apraiška.

iš popiežiaus Pranciškaus “Evagelii Gaudium,” IV-ojo skyriaus, #250.

     (vertimas iš www.baznycioszinios.lt)