Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 2014 m. 2015
Sausis		 Vasaris Kovas  

English

                

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2015 m. balandis

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad žmonės išmoktų gerbti kūriniją ir tausotų ją kaip Dievo dovaną..
                                                                        (popiežiškoji balandžio mėnesio intencija)

  • Kad Kristaus Prisikėlimo jėga sunaikintų mirties kultūrą.

  • Kad valstybių vadovai rūpintųsi ir dirbtų užtikrinti, kad visi žmonės gyventų laisvėje.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad tie, kurie gyvena sumaištyje, nežinojime ar skepticizme pažintų prisikėlusio Kristaus tiesą ir šviesą.

  • Kad naujai priėmę Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus rastų Bažnyčioje tąją prasmę ir džiaugsmą, kurių jų širdys trokšta turėti.

  • Kad atpažintume Jėzų kasdienio gyvenimo kasdienybėse.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.


KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

DIDŽIOSIOS SAVAITĖS PAMALDOS

  • balandžio 1d. - Sutemų pamaldos (Tenebrae) 8:00v.v.

  • balandžio 2d. - Paskutiniosios vakarienės Mišios 7:00v.v.

  • balandžio 3d. - Kristaus Kančios pamaldos 7:00v.v.

  • balandžio 4d. - Maisto palaiminimas 12:00v.p.p. ir Iškilmingoji Velykų Vigilija 8:30v.v. (angl.)

  • balandžio 5d. - Prisikėlimo Mišios 8:00v.r. (liet.) ir Velykų dienos Mišios 12:00v.p.p. (angl.)

Eucharistijos garbinimas:  trečiadienį, balandžio 8d., 6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje


BALANDŽIO MĖNESIO ŠVENTASIS

ŠV. ANSELMAS

vyskupas, daktaras
(1033 - 1109)

balandžio  21d.

 

 

Menkasai žmogau, nusigręžk trumpam nuo kasdienio darbo, atitrūk minutėlei nuo savo minčių šurmulio... įeik į savo sielos gilumą, ir atsitrauk nuo visko, išskyrus Dievo ir to, kas tau gali padėti Jo ieškojime. Ir kai būsi uždaręs tas duris, ieškok Jo.    
                                                        (iš Šv. Anselmo „Proslogion,“ pirmojo skyriaus ir „Maldų ir Apmąstymų)

 

     Anselmas gimė šiaurės Italijos Piedmont’e. Jaunystėje jis nesirūpino religija ir tikėjimu, bet suėjus 27 metų jis įstojo į plačiai žinomą Benediktinų vienuolyną Bec mieste, Normandijoje. Po trijų metų tapo vienuolyno vyresniuoju, ir penkiolika metų vėliau (jam esant 45 metų) buvo išrinktas vienuolyno abatu. Kai Anselmui suėjo 60 metų jis buvo išrinktas Kanterburio arkivyskupu.

     Anselmas buvo mokytojas mokslo ieškantiems, ir tėvas sielos reikaluose. Mokytojaudamas jis padarė didelę įtaką to meto filosofijos ir teologijos mokslams. Rūpindamasis sielos reikalais jis tvirtai laikėsi Benediktinų vienuolijos tradicijų ir buvo pasišventęs Benedikto Taisyklei ir mąstymui. Jam teologija buvo “tikėjimas, siekiantis supratimo.” Jis rašė: “Tikiu, idant suprasčiau, o dar labiau - tikiu, kad jei netikėsiu, neturėsiu supratimo.”

     Šv. Anselmas mirė 1109 metais, ėjęs Kanterburio arkivyskupo pareigas 16 metų. Jis kovojo su monarchais gindamas Bažnyčios teises ir nepriklausomumą. Jis rūpinosi vargšais, ir buvo pirmasis teologas, viešai pasisakęs prieš prekybą vergais, kurioje vyrai buvo pardavinėjami kaip galvijai. Jis buvo paskelbtas Bažnyčios Daktaru 1720 metais.

 

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO


Prisikėlusis

 

# 641  Pirmosios sutiko Prisikėlusįjį Marija Magdalietė ir šventosios moterys, ėjusios patepti Jėzaus kūno, nes Didžiojo penktadienio vakarą, artėjant šabui, Jis buvo palaidotas skubotai. Taigi moterys buvo pirmosios Kristaus prisikėlimo skelbėjos net patiems apaštalams. Tik paskui Jėzus pasirodė Petrui, vėliau Dvylikai.Tad Petras, pašauktas stiprinti savo brolių tikėjimą,Prisikėlusįjį pamatė anksčiau už juos, o pastarieji, remdamiesi jo liudijimu, galėjo drąsiai skelbti: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui.”

# 638  Mes jums skelbiame gerą naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų.“ Jėzaus Prisikėlimo tiesa yra mūsų tikėjimo Kristumi viršūnė; ši tiesa, pirmosios krikščionių bendruomenės įtikėta ir išgyventa kaip centrinė tiesa, Tradicijos perduota kaip pagrindinė, Naujojo Testamento dokumentais pagrįsta, drauge su Kryžiumi skelbiama kaip esminė Velykų paslapties dalis…

 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

 

MĄSTYMAS

Ekologija

     Popiežius Pranciškus ruošia encikliką, kurioje bus aptariami ekologijos klausimai ir kuri turėtų pasirodyti kadanors 2015 metais. Ankstesni popiežiai taip pat yra išreiškę susirūpinimą ekologijos klausimais.

     1990 metais, Pasaulinės Taikos Dienos metu, popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad ekologinė krizė daugelyje atvejų yra ir moralinė krizė. Moralės potekstės labiausia išryškėja “stebint ekologinės taršos požymius, kuriuose akivaizdžiai matomas nesiskaitymas su gyvybe. Dažnai, gamybos interesai viršija darbininkų orumą, ir ekonominių interesų prioritetai viršija ne tik individų, bet ir tautų gėrį.”

    Popiežius Benediktas XVI-asis kalbėjo apie “žmogiškąją ekologiją” jo 2009m. paskelbtoje enciklikoje Caritas in Veritate.

     “Bažnyčia atsakinga už kūriniją ir tą savo atsakomybę turi reikšti viešai. Tai darydama ji privalo ne tik ginti žemę, vandenį ir orą kaip visiems priklausančias Dievo dovanas. Ji pirmiausia turi apsaugoti žmones nuo savigriovos. Turėtų egzistuoti kažkas panašaus į deramai suprantamą žmogaus ekologiją. Juk gamtai daroma žala artimai susijusi su kultūra, formuojančia žmonių sugyvenimą. Jei visuomenėje „žmogiškoji ekologija“ gerbiama, iš to nauda ir aplinkos ekologijai. Kaip žmogaus dorybės viena su kita susijusios taip, kad vienos susilpnėjimas kelia pavojų kitoms, lygiai taip ekologinė sistema remiasi pagarba planui, apimančiam ir sveiką sugyvenimą visuomenėje, ir gerą santykį su gamta.”

     iš popiežiaus Benedikto XVI-ojo 2009m. enciklikos “Caritas in Veritate,” #51, antrosios pastraipos

     (vertimas iš katalikai.lt)