Šiemet švenčiant Velykas, mes renkamės į mažesnes grupes, daugelis dalyvauja Velykų Mišiose virtualiai. Per šią pandemiją nedaugelis ryžtasi išeiti iš namų. Čia, bažnyčioje, mes praktikuojame tai, ką aš vadinu „COVID-19“ protokolais: stebėdami socialinį atsiribojimą, mes negiedame Mišiose, neatliekame naujos ugnies palaiminimo prie Velykų vigilijos Mišias nei šventuoju vandeniu apšlakstymo. Didįjį šeštadienį čia nebuvo maisto tradicinio palaiminimo. Velykų rytą procesijos aplink Bažnyčią nebus. Net mūsų bažnyčios puošmenos yra paprastesnės. Tai jau antrosios mūsų Velykos, kurias išgyvename koronaviruso pandemijos metu. Pernai šiuo metu mūsų bažnyčios buvo uždarytos ir buvome raginami išklausyti Didžiosios savaitės ir Velykų apeigas per televiziją ar kompiuterius, dalyvaudami virtualiai. Šiais metais, Velykos šiek tiek kitokios. Bažnyčia atdara, bet su apribojimais. Daugelis iš mūsų ilgisi „senų laikų“, kai galėjome susirinkti kaip parapijos bendruomenė švęsti Velykų paslapčių. Galėjome susirinkti į dideles grupes - tiek šeimos, tiek draugų - švęsti Velykas. Šiandien tie įvykiai yra labai riboti. To nepaisant, ką švenčiame šiandien, nepasikeitė. Šiandien mes švenčiame mūsų Viešpaties Jėzaus triumfą prieš nuodėmę ir mirtį, kuris atveria mums visiems kelią į dangų. Vieną minutę įsivaizduokite, kad grįžote į istoriją per tas pirmąsias Velykas. Po to, kai paliudijome Jėzaus kančią ir mirtį ir suabejojome savo tikėjimo įsipareigojimu, kyla tyras džiaugsmas susitikti su prisikėlusiu Kristumi. Jėzus pažadėjo sugrįžti ir tai padarė. Jo mirtis atstatė mūsų santykius su Dievu, o prisikėlimas nugalėjo ir nuodėmę, ir mirtį. Dėl to mes džiaugiamės. Linkiu visiems parapijiečiams ir daugeliui mūsų draugų šventų ir palaimintų Velykų. Tegul visi mes būsime stiprūs, stengdamiesi įveikti šią pandemiją, ir tegul Dievas būna su mumis šiandien ir kiekvieną mūsų gyvenimo dieną.

Jūsų Kristuje, kun. Juozas Bacevičius