Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 2014 m. 2015
Sausis		 Vasaris Kovas Balandis

English

                

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2015 m. gegužė

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad atmetę abejingumo kultūrą rūpintumės kenčiančiaisiais, ypač ligoniais ir vargšais.       
                                                                                                                (popiežiškoji gegužės mėnesio intencija)

  • Kad teroristai baigtų nekaltų žmonių, ypač mūsų krikščionių brolių ir seserų, persekiojimą.

  • Kad sekdami Švenčiausios Mergelės Marijos pavyzdžiu skelbtume Dievo didybę pasauliui.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad Šventoji Dvasia, įsikūnijus Kristaus paslaptis, sutaikintų visus žmones ir atvestų juos į bendrystę su Dievu.

  • Kad mūsų parapijiečių bendravimas tikėjime labiau atspindėtų tobuląjį Šventosios Trejybės atvaizdą.

  • Kad Kristaus Žengimo į Dangų paslaptis teiktų ramybę ir paguodą žmonėms, atskirtiems nuo savo mylimųjų.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.


KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

gegužės 1d.      -   Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

gegužės 3d.      -   Pirmoji Komunija 10:00v.r. bažnyčioje
                        -  Blynų pusryčiai užsibaigus visoms Mišioms svetainėje

gegužės 6d.       -  Eucharistijos garbinimas vakare 8:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

gegužės 16-17d. - Gėlių išpardavimo užsakymų atsiėmimas salėje šešt. 2:00-5:00v.p.p. ir sekm. po visų Mišių

gegužės 25d.     -   Prisiminimo Dienos iškilmės 8:30v.r. bažnyčioje

 

GEGUŽĖS MĖNESIO ŠVENTASIS
 

ŠV. ATANAZAS

vyskupas, daktaras
(?295 - 373)

 gegužės  2d.

     Jėzus, „per Prisikėlimo malonę ir priimdamas žmogiškąjį kūną – taip kaip ugnis sudegina pelus – visiškai sunaikino mirties galią prieš žmoniją. Štai kodėl Žodis tapo mirtinguoju kūnu, kad šis kūnas, bendrystėje Žodyje, kuris yra virš visko, patenkintų mums visiems duotą mirties reikalavimą.“    (iš Šv. Atanazo pamokslo apie Žodžio Įsikūnijimą)

 

     Atanazas yra gražus, didžiųjų ketvirtojo ir penktojo amžiaus vyskupų, pavyzdys. Šie vyskupai buvo mokyti, elgėsi ganytojiškai, ir mokėjo atsiliepti į to meto reikmes ir iššūkius. Jie buvo vyskupai, kurie sekdami Šventąjį Raštą, skelbė dieviškojo apsireiškimo naujieną.

     Atanazas gimė Aleksandrijoje, Egipte. Ten jis mokėsi ir buvo įšventintas diakonu. Tris metus po Nicėjos Susirinkimo (325 A.D.) jis buvo paskirtas Aleksandrijos vyskupu. Nicėjos Susirinkimas pasižymėjo dviem svarbiais įvykiais: 1) vyskupai pasmerkė Arijaus (kunigo, skelbusį Kristų nesant Dievu) pasisakymus ir 2) vyskupai surašė Nicėjos tikėjimo aktą, kuriame išpažįstama jog Kristus yra Dievas.

     Atanazas stipriai gynė Kristaus dievystę ir arianistai prieš jį kovojo visą jo gyvenimą. Jis buvo ištremtas iš savo vyskupijos penkis kartus ir išbuvo tremtyje septynioliką metų. Po penktojo ištrėmimo, dėl pavojaus kad žmonės sukils prieš valdžią, Šv. Atanazui buvo leista sugrįžti į jo vyskupiją. Imperatorius, bijodamas žmonių užsirūstinimo, jį išteisino ir pakvietė sugrįžti į miestą. Paskutiniuosius vienuolika metų jis gyveno ramiai.

     Šv. Atanazas gerbiamias ne vien dėl jo mokymų prieš erezijas, bet ir dėl jo parašytos Šv. Antano atsikyrėlio biografijos, kurioje jis aptarė vienuoliško judėjimo pradžią. Jo laiškai yra svarbūs istoriniai ir doktrinos aiškinimo dokumentai. Šv. Atanazas yra vienas svarbių krikščionybės asmenybių.

 

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL ir SAINTS AND FEAST DAYS SUPPLEMENT,
Loyola University Press

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

 

Marija ir Bažnyčia

# 487  Tai, ką katalikų tikėjimas skelbia apie Mariją, remiasi tuo, kas tikima apie Kristų, o tai, ko šis tikėjimas moko apie Mariją, savo ruožtu nušviečia tikėjimą į Kristų.

 

# 965  Sūnui įžengus į dangų, Marija „savo maldomis buvo drauge su gimstančia Bažnyčia.“ Drauge su apaštalais ir keliomis moterimis „matome Mariją taip pat meldžiančią ateiti Šventąją Dvasią, kuri Apreiškimo metu jau buvo pridengusi ją savo šešėliu.“

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

 

MĄSTYMAS

 

 

Motina atvira širdimi

     „Iškeliaujanti“ Bažnyčia yra Bažnyčia atvirais vartais. Iškeliauti kitų link, kad pasiektum žmogiškuosius pakraščius, nereiškia bėgti į pasaulį be krypties ir prasmės. Daug kartų geriau sulėtinti žingsnį, išdrįsti pažvelgti kitiems į akis bei į juos įsiklausyti ar atsisakyti skubos, kad palydėtum tą, kuris pasiliko kelio pakraštyje. Kartais Bažnyčia yra kaip sūnaus palaidūno tėvas, laikantis atvirus vartus, kad anas sugrįžęs galėtų nesunkiai įeiti vidun.

     Bažnyčia pašaukta būti visada atvirais Tėvo namais. Vienas iš konkrečių tokio atvirumo ženklų yra bažnyčios visada atvertomis durimis. Tas, kuris, paskatintas Dvasios, prisiartina ieškodamas Dievo, nesusidurs su uždarų durų šaltumu. Tačiau esama dar ir kitų durų, kurių nevalia užverti. Visi kokiu nors būdu gali dalyvauti bažnytiniame gyvenime, visi gali tapti bendruomenės dalimi, tad dėl kokios nors priežasties neužvertini ir sakramentų vartai. Pirmiausia tai pasakytina apie sakramentą, kuris yra „vartai“, – apie Krikštą. Eucharistija, nors ir yra sakramentinio gyvenimo pilnatvė, nėra premija tobuliesiems, bet dosnus vaistas ir maistas silpniesiems. Tokie įsitikinimai turi ir pastoracinių padarinių, kuriuos esame pašaukti protingai ir drąsiai apsvarstyti. Dažnai elgiamės kaip malonės kontrolieriai, o ne palengvintojai. Tačiau Bažnyčia yra ne muitinė, o Tėvo namai, kur yra vietos kiekvienam su jo varganu gyvenimu.

šaltinis: The Joy of the Gospel, EVANGELII GAUDIUM, nr. 46-47, popiežius Pranciškus  (vertimas iš bažnyčiosžinios.lt)