Švento Kazimiero Parapija
 

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS Šv. Kazimiero parapija 2017 m. vasaris Visagalis Dieve, meldžiam Tave, kad Šv. Kazimiero užtarimu, Tau tarnautume šventai ir teisingai.

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

• Už visus tuos, kurie patiria išbandymus, ypač už vargšus, pabėgėlius ir emigrantus, kad jie mūsų bendruomenėse rastų svetingumą ir paguodą.                        (popiežiškoji vasario mėnesio intencija)

• Kad švenčiant Prezidentų dienos šventę, Dievas laimintų ir saugotų mūsų prezidentą , o mums primintų dėkoti už laisvę, kuria kasdien džiaugiamės. 

• Kad tautų vadovai pasiryžtų dirbti išlyginti visus tautų skirtumus, ir rūpintųsi kurti geresnį pasaulį.

• Kad užsibaigtų išpuolimai prieš tikėjimo laisvę, ir kad teisė laisvai gyventi pagal savąjį tikėjimą būtų apsaugota.

• Kad gražiai prižiūrėtumėme visą kūriniją – mums duotą dovaną – globodami ir saugodami ją ateities kartoms.

• Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

• Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

• Kad priimtumėme dieviškąją malonę matyti Jėzaus buvimą visur ir visuose gyvenimo momentuose.

• Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

•      vasario   3d.   –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

•      vasario   8d.   –  Eucharistijos garbinimas vakare 6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

•      vasario 19d.   –  Mūsų parapija švenčia Lietuvos Nepriklausomybės šventę

VASARIO MĖNESIO ŠVENTASIS ŠV. PETRAS DAMIAN vyskupas ir daktaras (1007 - 1072) vasario 21d.

Nuoširdžiai perduokime ateinančioms kartoms tą dorybės pavyzdį, kurį mūsų protėviai mums yra davę.”    (Šv. Petras Damian)       Petras gimė Ravenna mieste Italijoje. Jaunystėje tapęs našlaičiu, jis buvo pavestas vieno brolio globon, ir nuolat buvo engiamas ir skriaudžiamas. Jo laimei, kitas brolis, kuris buvo Ravenna miesto vyresnysis kunigas, perėmė jo globą ir pasirūpino jį išmokslinti. Trumpam laikui Petras dirbo mokytojo darbą iki kol buvo įšventintas kunigu. 1035 metais jis įstojo į benediktinų vienuolyną Fonte Avellana.      Gyvenimas vienuolyne buvo griežtas ir reiklus. Petras dažnai pasninkaudavo, atlikdavo atgailos veiksmus ir praleisdavo ilgas valandas melsdamasis. 1043 metais Petras buvo išrinktas vienuolyno vyresniuoju (abatu). Jis pertvarkė brolijos papročius ir taisykles ir, to pasėkoj, daugelis vyrų pradėjo domėtis vienuolynu. Ilgainiui Petras įsteigė penkis kitus vienuolynus.      1057 metais jis buvo pakeltas į kardinolus ir paskirtas Ostia miesto vyskupu.Ten jam reikėjo spręsti ginčus, kovoti prieš neteisybes ir dalyvauti Bažnyčios visuotiniuose susirinkimuose. Petras tikėjo, jog norint pakeisti visuomenę reikia, visų pirma, pakeisti visuomenės vadovų galvoseną. Jis mokė savo žmones rašydamas jiems laiškus, pamokslus, eilėraščius, pasakas ir biografijas. Savo raštuose jis mokė žmones duodamas gyvenimo pavyzdžius ir pasakodamas pasakas, o ne dėstydamas teologines teorijas. Nors Petras turėjo aukštas pareigas ir keliaudavo diplomatinėse kelionėse, širdyje jis liko paprastu vienuoliu. Jis tarnavo Bažnyčiai kiek išgalėjo, nors jis ir mieliau mėgo vientavę ir maldą. Grįžęs iš vienos diplomatinės kelionės, Petras susirgo ir mirė 1072 m. vasario 22d. Jis buvo paskelbtas Bažnyčios daktaru 1828 metais.    Šaltiniai: IN HIS LIKENESS,  by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL; SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor;  SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University Press

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Malda kaip Dievo dovana

#2559  „Malda yra sielos pakėlimas į Dievą arba prašymas iš Dievo tinkamų gėrybių.“ Iš kur mes kalbame melsdamiesi? Iš savojo išdidumo ir savivalės aukštybių ar iš nuolankios ir sugrudusios širdies „gelmių“? Kas save žemina, bus išaukštintas. Nusižeminimas yra maldos pamatas. „Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti“. Norint gauti maldos dovaną, reikia būti nusižeminusiam. Prieš Dievą žmogus yra elgeta.

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

MĄSTYMAS

garbusis Blosius 1506-1566

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.”  (Mt 16, 24)

        Ak, kada gi tobulai mirsiu sau ir būsiu išlaisvintas nuo visų žemiškųjų kūrinių? Ak, kad būčiau tikrai nuolankios širdies ir nusižeminęs, tikras vargšas, ir dvasioje nuogas. Suteik, Viešpatie, kad tobulai savęs atsižadėjęs, tobulai numarinęs savo ydas, galėčiau tobulai Tave mylėti. Tu esi man įsakęs Tave mylėti: suteik man tai, ką man įsakai, ir įsakyk man tai, kas Tau malonu. Leisk, kad Tave mylėčiau visa savo širdimi, visu savo protu, visomis savo jėgomis, visa savo siela. Teikis savo švenčiausios sielos galia pagydyti ir pakeisti mano sulaužytą, ir nuodėmės pagadintą, sielą. Išlaisvink mano sielą iš visų ją trukdančių rūpesčių; nuplėšk nuo jos visus mirtingus vaizdus ir daiktus. Leisk man apsigyventi su Tavim mano sielos prieglobstyje; leisk, kad nepalaužiamu mąstymu, aiškiu supratimu, ir karšta meile visuomet galėčiau būti vienybėje su Tavimi.
 

autorius: garbusis Blosius 1506-1566 (kun. François-Louis de Blois)
Benediktinų vienuolyno Liessies, Prancūzijoje abatas

Šaltinis: MAGNIFICAT, 2013m. vasaris, psl. 194