Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2018
m.
kovas
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad visa Bažnyčia pripažintų dvasinio
įžvalgumo ugdymo svarbą asmenims ir bendruomenėms.
(popiežiškoji kovo mėnesio intencija)
-
Kad Gavėnios metu priimtumėme malonę, kuri mums padėtų atsinaujinti ir
dėti didesnes pastangas nuoširdžiai atgailauti.
-
Kad Bažnyčios kunigai ir pamokslininkai atidžiai klausytųsi Dievo žodžio
ir skelbtų Evangeliją su visišku įsitikinimu.
-
Kad tiems, kurie ruošiasi tapti Bažnyčios nariais per Velykas, jų
paskutiniosios pasiruošimo dienos būtų palaimingos.
-
Kad pagarba gamtai išsivystytų į supratimą,
jog visa kūrinija yra Dievo rankų darbas, duota žmonių žinion ir atsakomybei.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas,
jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero
parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą,
įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia,
meldžiantis.
-
Kad kiekvieno žmogaus gyvybė, nuo jos pradžios akimirkos iki natūralaus
galo, būtų apsaugota.
-
Kad net sunkiausiuose gyvenimo momentuose, vieniši ir nuliūdusieji būtų
paliesti Dievo gelbėjančios rankos.
-
Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
-
kovo 2d. –
Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte
8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje
-
kovo 14d. –
Eucharistijos garbinimas vakare 6:00-7:00v.v. bažnyčioje
-
Collinwood parapijų telkinio
Gavėnios Mišios,
7:00v.v.
-
kovo 5d. – St Jerome
parapijoje
-
kovo 12d. – Holy
Redeemer parapijoje
-
kovo 19d. – Atgailos
sakramento pamaldos šv. Kazimiero parapijoje
KOVO
MĖNESIO ŠVENTASIS
ŠV.
TURIBIJUS DE MOGROVEJO
vyskupas
(1538-1606)
kovo 23d. |
|
Kristus sakė, “Aš esu Tiesa.” Jis nesakė, “Aš esu paprotys.”
(Turibijus cituodamas Tertulijoną)
Turibijus buvo baigęs teisę ir dėstė teisę plačiai žinomame
teologijos centre, Salamanca Universitete. Jis buvo paskirtas
vyriausiuoju teisėju Inkvizicijos tesimuose Granadoje, kur jis protingai
ir saikiai darė sprendimus. Kiekvienas Turibijaus darytas sprendimas
buvo persmelktas jo šventumu ir drąsa. Kai Lima miesto vyskupas mirė
1575m., Turibijus buvo paskirtas į jo vietą, nors ir būdamas pasaulietis.
Nors iš pradžių jis tam priešinosi, Turibijus buvo įšventintas kunigu,
konsekruotas vyskupu, ir išsiųstas laivu į Naująjį Pasaulį. Dievui buvo
reikalingas vyras, nešantis Kristaus mokymus, Jo taiką ir teisybę į
Pietų Amerikos Bažnyčią, kurios daugelis kunigų buvo ispanų užkariautojų
šalininkai ir buvo apleidę jų atsakomybę rūpintis vargšais.
Turibijus ryžosi įgyvendinti pakeitimus, padarytus Trent
Suvažiavime. Jis nepasidavė priešininkams ir sugriežtino išglebusių
kunigų elgesį. Jis kėlė neteisybes į viešumą ir rūpinosi apsaugoti
vargšus. Jis nenuilstamai dirbo visoje milžiniško dydžio vyskupijoje ir
keliavo tūkstančius mylių pajūriu, kalnais ir per džiungles aplankyti
tikinčiuosius.
Turibijus mirė kaip jis gyveno. Jis jau buvo senyvo amžiaus, kai
lankydamas misiją susirgo. Priėmęs Paskutiniojo Patepimo sakramentą, jis
mirė mažame kalnų miestelyje. Jis buvo pakeltas į šventuosius 1731ir
pagerbtas kaip pavyzdys žmogaus kupino šventumo, apaštališko uolumo, ir
nesvyruojančiai nešančio tiesą.
Šaltinis: 365 SAINTS by Woodeene Koenig-Bricker;
SAINTS AND FEAST DAYS, Loyola University Press;
IN HIS LIKENESS, Rev. Charles E. Yost; SAINT OF THE DAY, Leonard Foley,
O.F.M., Editor |
|
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Tiesa
#2468
Tiesa,
kaip teisingas žmogaus elgesys ir teisinga jo kalba, vadinasi tiesumas,
nuoširdumas arba atvirumas. Tiesa, arba tiesumas, yra dorybė, leidžianti
teisingai elgtis ir sakyti teisybę, išvengiant dviveidiškumo, apsimetinėjimo ir
veidmainystės.
#2470
Kristaus mokinys yra pasiryžęs „gyventi tiesoje“, tai yra gyventi kukliai,
sekdamas Išganytojo pavyzdžiu ir būdamas ištikimas Jo tiesai. „Jei sakytume, kad
bendraujame su Juo, o vaikščiotume tamsoje, meluotume ir nevykdytume tiesos“
(1 Jn 1, 6)
Šaltinis: katekizmas.lcn.lt
|
MŪSŲ
PAGALBA VARGE
YRA
VIEŠPATS
Gavėnios mąstymas
#2
|
Krikščioniškasis savęs atsižadėjimas mus kviečia augti į naująjį
“aš,” tačiau šioje kelionėje mes netampame kažkuo kitu
negu kas esame, o tampame visiškai tuo kas esame – tuo,
kuo buvome padaryti krikšto dieną, kuomet buvome nukalti į naują
kūrinį. Kas yra tas naujasis “aš” krikščioniškojoje sampratoje?
Kaip galime į jį įaugti? Galimybė priimti naująją žmogaus
prigimtį mums atsiveria Kristuje, kuris yra tikrasis žmogiškumo
veidas. Kuo labiau esame traukiami į bendrystę su Juo ir augame
į Jo atvaizdą, juo labiau tampame tikrais žmonėmis. Tai nėra
įsigijimo procesas, o verčiau atsižadėjimo procesas. Kai
atsižadame dalykų, nusivelkame tas mažas, mus apsaugojančias
tikroves, kurios mus slepia nuo savęs ir trukdo gyvenimui
bendraujant su kitais. Atsižadėdami dalykų nerodome kiek esame
stiprūs, o verčiau iš kur kyla mūsų tikroji stiprybė – iš Dievo,
kuris mus sukūrė, kuris mus suformavo, kuris mus laiko Savo
saujoje.
Mūsų visuomenėje savęs atsižadėjimas yra revoliucinis
veiksmas. Mūsų pasaulyje esame raginami save apibudinti pagal
kiek turime nuosavybių, pagal tai ką turime, ir kiek galime
įsigyti. Mūsų norai yra vulgarizuojami ir išnaudojami, taip kad
esame gundomi trokšti nebūto pasitenkinimo. Esame apsupti
vilionių, ir mums yra peršama mintis, kad galime būti kuo norime,
bet tik jei įsigysime kažką, turėsime kažką, ar pasiglemšime
kažką kitą. Kuomet savęs atsižadame, neatsisakome esminių dalykų,
o sakome “Šitos smulkmenos, kuriomis pasikliauju, nėra aš. Jos
yra mažiau negu aš.” Atsižadėdami šių dalykų padarome vietos tam
vienam, labiausia reikalingam dalykui, ir kas būtų svarbiau negu
Dievas? Savęs atsižadėjimas nesirūpina kažką atsiekti; jis veda
mus rūpintis mylėti ir mylėti artimą. Mylėti meile Dievo, kuris
save atidavė į nuodėmingų vyrų ir moterų rankas ir užkūrė mūsų
pelenus degti Šventosios Dvasios ugnimi. Mūsų gyvenimas nėra
nuolatinis gavimas dalykų, o verčiau atsidavimas, ir tik tai
darydami, gauname tą neįkainojamą dovaną. Gyvenimo esmėje slypi
galimybė vis pradėti iš naujo, ir kaskart pradėdami iš naujo vis
randame tą nesikeičiančią ir ištikimą dieviškosios ugnies meilę.
Autorius:
Father Allan James White, O.P.
(buvęs English Province of the Order of Preachers vyresnysis
provincijolas;
šiuo metu St. Mary’s mokyklos vice direktorius ir reziduojantis
kunigas St. Mary parapijoje El Centro, California)
Šaltinis:
MAGNIFICAT, sausis, 2015, psl.272-274
|