Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 gruodis
2018		 sausis-2019 vasaris kovas  

English

              

Parsisiųsti .pdf

 sausis
2019		 vasaris kovas balandis                  

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2019 m. balandis
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Melskimės už karo zonoje dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.                       (popiežiškoji balandžio mėnesio intencija)

  • Kad priėmusieji krikštą Velykų metu vis augtų tikėjime ir būtų drąsūs Evangelijos liudytojai.

  • Kad Velykų įvykis giliai pakeistų mūsų gyvenimus, atnaujindamas mūsų šeimas ir suteikdamas mums reikiamas malones.

  • Kad priimtumėme malonę ištikimai įgyvendinti katalikų tikėjimą, ypač išliekant ištikimais sekmadienio Mišių lankyme ir sakramentų priėmime.

  • Kad prisikėlusis iš numirusių Kristus laimintų mūsų kraštą ir išlaisvintų mus iš baimės ir melo.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad mūsų valdžios vadovai turėtų išminties saugoti Dievo duotas laisves, ir kad mes turėtume drąsos juos remti jų darbuose.

  • Kad Kristaus Prisikėlimo galybė paliestų vargšų, ligonių, bedarbių, benamių, patekusių į finansinius sunkumus ir kovojančių su narkomanija, gyvenimus.

  • Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

  •      balandžio   1d.    –  Parapijų telkinio Mišios St. Mary parapijoje,  7:00v.v.

  •      balandžio   5d.    –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte  8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

  •      balandžio   8d.    –  Gavėnios Atgailos sakramento pamaldos Holy Redeemer parapijoje, 7:00v.v.

  •      balandžio 10d.    –  Eucharistijos garbinimas vakare 6:00-7:00v.v. bažnyčioje

  •      balandžio 13d.    –  Švyturio šokių grupės koncertas 1:00v.p.p. didžiojoje salėje

GAVĖNIA – Kryžiaus Keliai bažnyčioje, 7:00v.v. (kovo 8d., 15d., 22d., 29d.)
                  – Parapijų telkinio Mišios, 7:00v.v. (kovo 11-Holy Redeemer, kovo 18-Šv. Kazimieras, kovo 25-St. Jerome)

 
 BALANDŽIO ŠVENTASIS

ŠV. MORKUS
 evangelistas

(1-asis amžius AD)

balandžio 25d.

“Kai Morkus tapo vertėju Petrui, jis atidžiai surašė, nors ir ne iš eilės, visa, ką Petras prisiminė Viešpats buvo sakęs ar daręs. Nes [Morkus} nebuvo girdėjęs Viešpaties kalbant ir nebuvo Jį sekęs, bet vėliau [jis sekė ir klausėsi] Petro pritaikinant savo mokymus pagal [esamą] reikalą, ir nesismulkinant kuria eiga Viešpaties pranašystės buvo sudėliotos.”       
                                                                                   (Papias iš Hieropolis, ankstyvo antrojo amžiaus rašytojo, žodžiai)

      Kitas senovės raštas sako: “Morkus nepadarė jokių klaidų surašydamas kai kuriuos dalykus taip, kaip juos atsiminė. Nes jis rašė atsargiai ir rūpinosi nieko neišleisti ir nepakeisti iš to, ką buvo girdėjęs.” (Eusebius, Ecclesiastical History 3:39) Morkus, vadinamas Jonu Morkumi (Apaštalų Darbai 12:12 ir 25), ir vadinamu “Morkau, mano sūnau” (1Petras 5:13) buvo senovės graikų žydas, kuris priklausė Jeruzalės bendruomenei, ir buvo Barnabo pusbrolis (laiškas Kolosiečiams 4:10).

     Šv. Morkus, seniausios ir trumpiausios Evangelijos autorius, minimas bent dešimtį kartų Šventame Rašte, dažniausia kaip Pauliaus misijonieriškos kelionės draugas. Morkus, atrodo, buvo tik paauglys kuomet Jėzus mokė žmones. Apie 460AD Paulius ir Barnabas jį pasiėmė kartu su jais keliauti jų pirmojoje misijonieriškoje kelionėje. Po kiek laiko (nepaisant Pauliaus patarimų) Morkus nusprendė grįžti atgal į Jeruzalę. Paulius atsisakė jį priimti į antrą misijonierišką kelionę, tačiau po kiek laiko, Morkus ir Paulius susitaikė. Morkus net vėliau lankė Paulių, jam esant kalėjime.

     Morkus surašė Evangeliją idant skelbti Gerąją Naujieną bendruomenei, kuri buvo  sudaryta iš žydų ir iš ne žydų krikščionių. Jis rašė apie Jėzų, kuris supranta jų vargus, kuris atleidžia nuodėmes, ir kuris veda žmones link amžinojo džiaugsmo. Savo Evangelijoje Morkus aprašė Dievo žmonių išganymo planą, atsiektą per Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Morkus apibudino Jėzų kaip kenčiantį Dievo Sūnų. Morkus tikėjo, kad priimti Prisikėlusį Kristų, reiškia priimti ir kryžių, ir todėl jis rašė, kad kas nori sekti Jėzų, turi priimti ir kryžių.

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS, Rev. Charles E. Yost; CHRIST OUR LIFE SERIES, Loyola Press;
365 SAINTS, Woodeene Koenig-Bricker

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Įvairios atgailos formos krikščionių gyvenime

 

#1434  Vidinė krikščionio atgaila gali būti išreikšta labai įvairiai. Šventasis Raštas ir Bažnyčios tėvai ypač pabrėžia tris formas: pasninką, maldą, išmaldą, kuriomis išreiškiamas atsivertimas savęs, Dievo ir kitų žmonių atžvilgiu. Be visa apimančio išskaistinimo, kurį suteikia Krikštas arba kankinystė, minėti šaltiniai išvardija ir kitas priemones nuodėmių atleidimui gauti: pastangas susitaikinti su artimu, atgailos ašaras, rūpinimąsi artimo išganymu, šventųjų užtarimą ir veiklią meilę, kuri „uždengia nuodėmių gausybę.“


Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

  MĄSTYMAS


10 PRIEŽASČIŲ KODĖL PASNINKAUTI

 

1.      JĖZUS TAIP DARĖ  Prieš pradėdamas viešąjį gyvenimą, Jėzus išėjo į dykumą, kur jis pasninkavo ir buvo velnio gundomas. (Mt 4,1-11) Palikęs dykumą po išbandymų Jėzus buvo stipresnis ir pasiruošęs viskam, kas Jo laukė ateity.

2.      PASNINKAVIMAS YRA TRADICINĖ GAILESČIO IŠRAIŠKA  Pasninkaudami galime geriau išgyventi gailestį visa savo būtybe. Nors šiais laikais daugiau viešai neskelbiame kitiems jog atgailaujame verkdami ar apsivildami ašutine, pasninkavimas, kaip atgailos simbolis, toliau išlieka. Tai darydami mes ne vien tik sakome Dievui, jog atgailaujame, bet ir tai akivaizdžiai parodome.

3.      PASNINKAVIMAS PADEDA PAŠALINTI NEESMINIUS DALYKUS IR SUKAUPTI DĖMESĮ Į DIEVĄ IR KITUS Nėra nieko blogo džiaugtis gyvenimo gėrybėmis, pasilinksminti, valgyti mėgstamiausius valgius, pirkti nebūtinus dalykus. Tačiau karts nuo karto dera jų atsisakyti kuriam laikui ir tokiu būdu nukreipti savo dėmesį į tai, kas iš tikrųjų yra vertinga.

4.      PASNINKAVIMAS SUTEIKIA TĄJĮ “ILGESIO” JAUSMĄ  Esame žmonės, ir todėl nuolat trokštame gero maisto, gėrimų ir kitų dalykų. Tačiau sielos gilumoje žinome, kad tie dalykai neša tik laikiną džiaugsmą. Ilgimės kažko daugiau. Jėzus tai vadino “gyvuoju vandeniu” ir “maistu išliekančiu amžinai.” (Jn 4,10; 6,27)

5.      PASNINKAVIMAS PADEDA UGDYTI SAVIDRAUSMĘ  Pasninkavimas gali būti išlaisvinantis veiksmas. Jo ištęsėjimas kelia savęs pasitikėjimą. Gebėjimas įveikti mažą užsimojimą gali suteikti norą toliau save išbandyti ir įveikti kitus dalykus.

6.      PASNINKAVIMAS MUMS PRIMENA, JOG MŪSŲ KŪNAS YRA DALIS MALDOS  Pasninkavimas yra būdas įjungti mūsų kūną į maldas ir Dievo šlovinimą. Jis yra būdas atskleisti Dievui visa, kas glūdi mumyse – netikrumą, norus, netektis. Visa, kas mumyse, atiduodame Dievui.

7.      PASNINKAVIMAS PADEDA MUMS UŽJAUSTI KITUS  Pasninkavimo laikotarpis, kai “neturime visko,” padeda mums užjausti visus, kurie nuolatos ir kasdien “neturi visko” – tuos, kurie gyvena skurde, bade, priespaudoje, vienišume, skausme.

8.      PASNINKAVIMAS UGDO BENDRUOMENĖS BAŽNYČIOJE JAUSMĄ  Gavėnios metu pasninkaujame kartu su kitais. Patepimas kaktos pelenais ir pasninkavimas yra katalikus vienijintis veiksmas.

9.      PASNINKAVIMO DĖKA VELYKŲ ŠVENTĖS TAMPA DŽIAUGSMINGESNĖS  Sūnus palaidūnas prarado savo paveldėjimą ir buvo tiek išalkęs, jog valgė kiaulių jovalą. Tėvui jį vėl priėmus į prieglobstį, jo klajoklio ir netektimi paženklintas gyvenimas tapo džiaugsmo kupinu gyvenimu.

10.  PASNINKAVIMAS PADEDA SEKTI JĖZAUS PAVYZDŽIU  Atsisakome kai kurių dalykų, nes Jėzus dėl mūsų atsisakė tiek daug. Šv. Paulius buvo nuomonės, jog kiekvienas skausmas, kiekvienas praradimas, kiekviena nesėkmė yra palaimą, nes jie visi suteikia progą dalintis Jėzaus kryžiumi. Pasninkaudami ir mes nežymiu būdu dalinamės Jėzaus kryžiumi.

Šaltinis: St. Anthony Messenger, Vol.126/No. 10, March 2019, pp. 19-21.