Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 2014 m. 2015
Sausis		 Vasaris Kovas Balandis

English

Gegužė

Birželis

            

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2015 m. liepa

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad politinė atsakomybė visada būtų suprantama kaip aukščiausia artimo meilės forma.
                                                                                                              (popiežiškoji liepos mėnesio intencija)

  • Kad švenčiant Nepriklausomybės Dienos šventę, Dievas laimintų mūsų kraštą, ir kad mes visuomet būtume dėkingi už laisvės dovaną.

  • Kad visi, bėgantys nuo pavojų savame krašte, rastų saugų prieglobstį.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad dalintumėmės turima gausa su tais, kurie vargsta.

  • Kad šeimos, kurios renkasi kartu šiuo metų laiku susibuvimams ar poilsiui, būtų palaimintos.

  • Kad per jiems parodytą krikščionių artimo meilę, Kristus visuomet būtų arti vargšų, mirštančių,  prispaustųjų, darbo neturinčių ir benamių.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

 

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

liepos 3d.   -  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

liepos 8d.   -  Eucharistijos garbinimas vakare 8:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

liepos 29d. -  Šventojo Vardo Draugijos metinė gegužinė  6:00 – 8:00v.v. vienuolyno kiemelyje

 

LIEPOS MĖNESIO ŠVENTOJI
 

ŠV. MORTA

Jėzaus draugė
  (1-asis šimtmetis A.D.)

liepos  29d.

“   Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“ (Lk 10, 38-42)

 

     Aukščiau pateikta ištrauka yra labiausia žinoma citata apie Mortą. Tačiau Jono Evangelijoje (11, 19-27) skaitome ir apie Mortos tikėjimą. Ji eina pasitikti Jėzaus, kuris atvyksta išgirdęs apie jos brolio, Lozoriaus, mirtį. Morta priima Jėzaus mokymą apie prisikėlimą, pripažįsta ji Viešpačiu ir išpažįsta savo tikėjimą “Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus.”

     Daugelis mūsų esame panašūs į Mortą. Svetingumo dorybė teigiamai iškeliama daugelį kartų Naujajame Testamente, ir Evangelija mini šią artimo meilės dorybę kaip vieną tų, dėl kurios būsime įvertinti gale gyvenimo. “Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote.” (Mt 25,35) Jėzus, neturėdamas savųjų namų, dažnai pasikliovė kitų svetingumu ir svečiavosi pas žmones. Morta yra svetingumo ir nuoširdaus rūpinimosi kitais pavyzdys. Mortos nusiskundimas rodo kaip ji sielojasi, negalėdama apsispręsti kam svarbiau skirti laiką – ar svetingumui ar ramiam mąstymui.

     Panašiai kaip ir tikėjimo moteris, Morta, mes Jėzus mus kviečia rasti trapią lygsvarą mūsų gyvenimuose ir skirti laiko ir maldai ir artimo meilės darbams. Lai užimtumo kupinuose gyvenimuose skirsime laiko abiems.

 

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Gailestingumas

 

# 2447  Gailestingumo darbai yra veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose. Mokyti, patarti, paguosti, sustiprinti, kaip ir įžeidimus atleisti ar nuoskaudas nukęsti, yra gerieji darbai sielai. Gerieji darbai kūnui ypač yra išalkusį pavalgydinti, keleivį priglausti, vargšą aprengti, ligonį ir kalinį aplankyti, mirusį palaidoti.Tarp tų darbų vienas pagrindinių broliškos meilės ženklų yra varguolių šelpimas; tai taip pat ir Dievui patinkamas teisumo darbas.

         Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro. (Lk 3, 11)
         Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta. (Lk 11, 41)
          Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų to, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?! (Jok 2, 15–16)


Šaltinis: katekizmas.lcn.lt


 

MĄSTYMAS


 

Mylėti kitus ir būti vienybėje su Dievu
 

     Meilė žmonėms yra dvasinė jėga, skatinanti pilnatviškai susitikti su Dievu, nes kas nemyli brolio, tas „vaikščioja tamsoje“ (1 Jn 2, 11), „pasilieka mirties glė­byje“ (1 Jn 3, 14) ir „nepažino Dievo“ (1 Jn 4, 8). Benediktas XVI yra pasakęs: „Kas nusuka akis nuo artimo, tampa aklas ir Dievo atžvilgiu“ (209), ir kad meilė yra vienintelė šviesa, „vis iš naujo apšviečianti tamsų pasaulį ir suteikianti drąsos gyventi bei veikti“ (210). Kai gyvename dvasingumu artėdami prie kitų ir siekdami jų gėrio, mūsų širdys atsiveria didžiausioms ir gražiausioms Viešpaties dovanoms. Kaskart, kai mylėdami susitinkame su kitu žmogumi, tampame gebantys atrasti ką nors nauja Viešpatyje. Kaskart, kai atveriame akis pažinti kitą, mūsų tikėjimas dar geriau pažįsta Dievą. Todėl, trokšdami mūsų dvasinio gyvenimo augimo, negalime atsižadėti būti misionieriais. Pastangos evangelizuoti praturtina protą ir širdį, atveria dvasinius horizontus, daro mus imlesnius Dvasios veikimui atpažinti, verčia išeiti iš mūsų ribotų dvasinių schemų. Sykiu visiškai savo darbui atsidavęs misionierius jaučia džiaugsmą, kad yra trykštantis ir kitus atgaivinantis šaltinis. Būti misionieriumi gali tik tas, kuris gerai jaučiasi siekdamas gerovės artimui, trokšta kitiems laimės. Toks širdies atvirumas yra laimės šaltinis, nes „palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Neturi geresnio gyvenimo tas, kuris nuo kitų bėga, slepiasi, vengia dalytis, atsisako duoti, užsisklendžia savo patogybėje. Tai prilygsta lėtai savižudybei.

 

šaltinis: The Joy of the Gospel, EVANGELII GAUDIUM, nr. 272, popiežius Pranciškus

(vertimas iš bažnyčiosžinios.lt)