Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 sausis vasaris kovas balandis  

English

                

Parsisiųsti .pdf

 sausis vasaris kovas balandis

gegužė

                  

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2017 m. gegužė

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Už Afrikos krikščionis, kad jie pranašiškai liudytų susitaikymą, teisingumą ir taiką pagal Gailestingojo Jėzaus pavyzdį.       (popiežiškoji gegužės mėnesio intencija)

  • Kad nuoširdžiai siektume sekti Marijos pavyzdžiu tikėjime ir gailestingumo ir artimo meilės darbuose, ir tai darydami, puoselėtume dorą gyvenimo būdą.

  • Kad visi, kurie buvo pakrikštyti Velykų metu, augtų tikėjime ir drąsiai liudytų Evangeliją pasauliui.

  • Kad Eucharistija suteiktų vaikeliams, besiruošiantiems priimti Pirmąją Komuniją, nesibaigiančios draugystės su Jėzumi dovaną.

  • Kad Gyvybės Evangelija apšviestų labiausia sužeidžiamus žmones, idant jų orumas būtų atpažintas ir jų gyvybės apsaugojamos.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad Viešpaties Dangun Žengimo slėpinys neštų paguodos ir ramybės visiems, kurie atskirti nuo savo mylimųjų.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

 

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

  • gegužės    5d.   –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

  • gegužės  10d.   –  Eucharistijos garbinimas vakare 6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

  • gegužės   20-21d.  –  atsiimti gėlių pardavimo užsakymus


GEGUŽĖS MĖNESIO ŠVENTASIS

ŠV. BEDA GARBINGASIS

kunigas, daktaras
(627-754)

 balandžio 25d.

Visą savo gyvenimą…skyriau visas savo jėgas Šventojo Rašto studijavimui. Tarp vienuoliškojo gyvenimo reikalavimų ir kasdienio įsipareigojimo giedoti bažnyčioje, mano didžiausio džiaugsmo šaltinis yra siekti mokslo, kitus mokyti, ir rašyti.                                                                                                                                                           (Šv. Beda)

     Beda gimė Anglijoje. Būdamas vos septynerių metų jis jau mokėsi vienuolyno mokykloje. Eidamas 29-uosius buvo įšventintas kunigu. Jis buvo gabus rašymui ir mokymui ir parašė 45 knygas. 30 jų buvo komentarai apie Šventąjį Raštą, o kitos buvo šventųjų gyvenimų atpasakojimai arba knygos, rašytos pasaulietiškomis temomis. Jo plačiausia žinomas darbas buvo Anglijos žmonių Bažnytinė istorija, kurioje jis nupiešia ankstyvąsias Anglijos ir Airijos Bažnyčios istorijos dienas.
 

     Nors Beda buvo pasišventęs mokslui ir kaupimui žinių, jis buvo labai dvasingas ir matė, kaip jo laikų žmonės buvo apleidę sakramentus. Jis skatino pamaldumą ir kasdienį Šventos Eucharistijos priėmimą. Jis tikėjo, jog jo paties stiprybės šaltinis buvo malda, vedanti jį atrasti Dievą moksle ir kūrinijos grožyje. Kaip mokytojas jis tikėjo, jog nepakanka vien tik perduoti turimas žinias, o verčiau, kad tasai žinojimas įtaigotų mūsų gyvenimo kelią. Jis tikėjo, jog žmonės turėtų gyventi dėkingume Dievui ir kitų labui.
 

     Beda liko gyventi vienuolyne iki jo mirties. Jis mirė 735 metais, melsdamasis jo mėgiamiausią maldą: Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, ir dabar, ir per amžius. Šv. Bedos gyvenimas lieka mums pavyzdžiu kaip svarbu būti ištikimiems Dievui atliekant kiekvieną paprastą darbelį.
 

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS,  by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL; SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor;
SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University Press

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

...ji yra mūsų malonės gyvenimo Motina

 

#967  Visiškai atsidavusi Tėvo valiai, Jo Sūnaus atpirkimo darbui ir visokeriopam Šventosios Dvasios veikimui, Mergelė Marija Bažnyčiai yra tikėjimo ir meilės pavyzdys. Dėl to ji yra „iškiliausias ir vienintelis toks Bažnyčios narys,” dargi jos „pirmavaizdis“ (typus Ecclesiae).

 

#968 Tačiau jos reikšmė Bažnyčiai ir žmonijai yra dar didesnė. Ji „savo klusnumu, tikėjimu, viltimi ir karšta meile kaip niekas kitas bendradarbiavo su Išganytoju, kad sugrąžintų sieloms antgamtinį gyvenimą. Todėl ji yra ir mūsų malonės gyvenimo Motina.“

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

MĄSTYMAS

APSILANKYMO
PAMOKA

kun. Paul Murray, O.P.
Airių Domininkonas teologas ir autorius,
dėstytojas Angelicum Universitete Romoje

     Kai Marijos vyresnioji pusseserė Elzbieta ją sutiko, Marija iškart pradėjo giedoti jos Magnificat – tą didžią džiaugsmo ir savęs pažinimo Dieve giesmę: “Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju!” Marija nesugebėjo tokiu būdu atsiliepti kuomet angelas Gabrielius ją pasveikino. Ne – tai kas sukėlė jai džiaugsmą buvo jos senyvos giminaitės Elzbietos paprasti ir nuolankumo kupini žodžiai, kuriais jis atpažino Mariją: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!”

     Čia ir glūdi, jei neklystu, labai svarbi, tačiau nesitikėta pamoka. Kartais manome, jog jeigu melsdamiesi nesame išvydę kažkokios vidinės vizijos ar nesame turėję kažkokio gilaus pergyvenimo, nėra vilties pajusti ar pažinti Dievo meilės džiaugsmo. Tačiau Marijos pergyvenimas Apsilankyme mums primena, jog toks gilus ir džiaugsmingas atpažinimas gali būti paprasčiausio gero darbelio, ar parodyto dosnumo artimui veiksmo, pasekmė. Vėl ir vėl, mūsų didžiai nuostabai, pamatome jog Viešpats laukia mūsų vargšuose ir tuose, kuriems mūsų pagelba reikalinga, įdant Jis galėtų mus pripildyti žinojimu, džiaugsmingu žinojimu, kad esame mylimi. Ir šitasai žinojimas yra gydantis žinojimas.

     Jeigu mes, suprasdami jog patys esame sužeisti kuriuo nors būdu, stengsimės padėti kenčiantiems, “dalytis su alkstančiu savo duona” ir “priglobti vargšą ir benamį,” arba aplankysime pagalbos reikalingą – tai tuomet, kaip Marija, pagal pranašą Izaiją, mes ne tik būsime apšviesti kuriuo nors būdu, bet ir “[mūsų] žaizda bus greitai užgydyta” (Iz 58, 6-8). Ir kodėl? Nes mes Kristų sutiksime tuose, kurie labiausia reikalingi pagelbos, nes: “kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.”            kun. Paul Murray, O.P.

Šaltinis: MAGNIFICAT, 2012m. gegužė, psl. 421-422