Šv. Izidorius gimė Ispanijoje. Jo 76-eri gyvenimo metai buvo konflikto bei augimo laikas Bažnyčiai Ispanijoje. Vestgotai buvo užkariavę šias žemes pusantro šimto metų prieš Izidoriui gimstant ir vėliau įsteigė savąją sostinę. Jie buvo arianistai – krikščionys, kurie skelbė, jog Kristus nesas Dievas. Todėl Ispanijos žmonės buvo pasidalinę į dvi grupes, ir viena (Romos katalikai) priešinosi kitai (gotams arianistams). Izidorius vėl suvienijo Ispanijos žmones. Jis padarė jų kraštą kultūros ir mokslo centru bei pavyzdingu kraštu, vadovaujančiu kitoms Europos šalims, kurioms panašiai grėsė pavojus nuo barbarų įsiveržėlių.

     Izidorius buvo išėjęs mokslus pas savo vyriausiąjį brolį, ir vėliau užėmė jo vietą kaip Sevilijos vyskupas. Jis buvo didžiai išsimokslinęs ir kartais buvo vadinamas “Viduramžių mokytojo” titulu. Jis reikalavo, kad kiekvienoje vyskupijoje būtų pastatyta kunigų seminarija, jis rašė taisykles vienuolių ordinams, ir įsteigė mokyklas, kuriose buvo mokomos visos mokslo šakos. Izidorius parašė daug knygų, įskaitant žodyną ir enciklopediją, kuri paskui buvo naudojama kaip mokslo vadovėlis net devynis šimtus metų. Taip pat parašė gotų istorijos knygą bei pasaulio istorijos knygą, pradedant nuo pat pasaulio sukūrimo.

     633 metais Izidorius vadovavo Toledo suvažiavimui, kuriame buvo išrištas ginčas tarp valdančio karaliaus ir karaliaus sosto uzurpuotojo. Šis suvažiavimas taip pat nurodė, jog žydams turėjo būti duota laisvė išpažinti savąjį tikėjimą ir draudžiama juos priversti tapti krikščioniais. Izidorius nepaprastai dosniai šelpė vargšus. Paskutiniaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais jis tiek padidino tokius artimo meilės darbus, kad jo namas buvo užpildytas apylinkės vargšų nuo ryto iki vakaro.

Šaltinis: SAINTS AND FEAST DAYS, Loyola University Press;
 IN HIS LIKENESS, Rev. Charles E. Yost; SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor