Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai
sausis vasaris kovas balandis  

English

               

Parsisiųsti .pdf

sausis vasaris kovas balandis

gegužė

                 

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2018 m. gegužė
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.


Su Motinos Diena

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad tikintieji pasauliečiai, pasitelkę kūrybingumą, atliktų savo ypatingą misiją ir taip pat atsilieptų į šiuolaikinio pasaulio iššūkius.                                                               (popiežiškoji gegužės mėnesio intencija)

  • Kad Eucharistijos dovana pritrauktų besiruošiančius priimti Šv. Komuniją vaikelius nesibaigiančion draugystėn su Viešpačiu.

  • Kad Viešpaties Dvasia pripildytų mūsų prezidentą ir Kongreso narius išmintimi ir drąsa, bei pasiryžimu siekti teisybės ir saugoti laisvę.

  • Kad tie, kurie dirba viešojo susisiekimo srityje, visuomet gerbtų tiesą ir kiekvieno žmogaus orumą.

  • Kad švenčiant Prisiminimo Dieną, melstumėmės už visus karinių pajėgų narius, kurie žuvo tarnaujant mūsų kraštui.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad laikydamiesi Dievo įsakymų ir mylėdami vienas kitą kaip Kristus mums liepė, mūsų parapijos nariai augtų šventume.

  • Kad tie, kurie vargsta kovodami su proto negaliomis ir žalingais įpročiais bei narkomanija, pajustų tąjį Jėzaus gailestingumą, padedantį jiems nugalėti blogybes.

  • Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

  • gegužės   4d.       – Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte  8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

  • gegužės   5-6d.    – Pirmosios Komunijos savaitgalis

  • gegužės   9d.       – Eucharistijos garbinimas vakare 6:00-7:00v.v. bažnyčioje

  • gegužės 19-20d.  – Altoriaus Draugijos gėlių pardavimo dienos, skirtos atsiimti gėles


BALANDŽIO
MĖNESIO ŠVENTASIS

ŠV. AUGUSTINAS iš CANTERBURY

vyskupas
(mirė 604)
 

gegužės 27d.

                             Kas…galėtų nupasakoti didįjį tikinčiųjų džiaugsmą, jiems išgirdus apie Visagalio Dievo malonės ir tavo paties bendradarbiavimo vaisius dirbant su Anglo-Saxonais. Jie atsisakė tamsybės klaidų ir buvo apšviesti šventojo tikėjimo šviesa. Turėdami pilną supratimą jie sutrypė stabus, kuriuos anksčiau buvo garbinę iš baimės.             (popiežius Grigalius, džiaugdamasis Šv. Augustino misijonieriškais darbais)

     Mažai žinoma apie Šv. Augustino ankstyvą gyvenimą, išskyrus jog jis buvo vienuolis ir popiežiaus Grigaliaus Didžiojo draugas. Grigalius vertino Augustino ištikimybę ir ištvermingumą ir 596 metais jį paskyrė vadovauti trisdešimties misijonierių grupei evangelizuoti Anglijoje. Dar nepasiekę Anglijos krantų, ir išgirdę pasakojimus apie Anglo-Saxonų aršumą, jie pasuko atgal į namus. Padrąsintas popiežiaus Grigaliaus, Augustinas leidosi į kelionę antrą kartą. Pasiekę Angliją, misijonieriai buvo priimti karaliaus Ethelbert ir jo žmonos, kuri buvo buvo krikščionė.

     Jų darbas buvo nelengvas. Jie sekė popiežiaus Grigaliaus patarimą, raginantį juos naudoti esamas šventyklas verčiau negu jas nugriauti, pritaikyti pagoniškas šventes prie krikščioniškųjų, ir kiek tik įmanoma pasinaudoti vietos žmonių tradicijomis. Po kiek laiko, karalius Ethelbert pats priėmė krikštą. Kai Šv. Augustinas mirė 604 metais, jo ir jo vadovaujamų vienuolių darbai buvo padarę daug įtakos ir nešė ilgalaikį vaisių.

     Šv. Augustino vardadienio šventė mums primena, jog Bažnyčios evangelizacijos darbai tęsiasi toliau. Bažnyčios Misijonieriškos Veiklos Dekretas (Decree on the Church’s Missionary Activity) ragina misijonierius dirbti atsižvelgiant į esamos vietos žmonių gerumą, jų papročius ir kultūrą, ir stengtis verčiau gryninti o ne naikinti tai, kuo galima naudotis statant Bažnyčią.

Šaltinis: IN HIS LIKENESS, Rev. Charles E. Yost; SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Visiškoje vienybėje su savo Sūnumi…

 

#964  Marijos vaidmuo Bažnyčioje yra neatskiriamas nuo jos vienybės su Kristumi, tiesiog iš jos išplaukia. „Šis Motinos ir Sūnaus bendravimas išganymo darbe aiškiai matomas nuo pat mergaitiškojo Kristaus pradėjimo iki Jo mirties.“

 

#965  Sūnui įžengus į dangų, Marija „savo maldomis buvo drauge su gimstančia Bažnyčia.“ Drauge su apaštalais ir keliomis moterimis „matome Mariją taip pat meldžiančią ateiti Šventąją Dvasią, kuri Apreiškimo metu jau buvo pridengusi ją savo šešėliu.“
 

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

MĄSTYMAS

 

APSILANKIMO PAMOKA

 

 

     Kai Marija buvo sutikta jos pagyvenusios pusseserės Elzbietos, ji iškart sugiedojo Magnificat, tą didžiąją džiaugsmo ir savęs pažinimo Dieve giesmę: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.” Kai Marija buvo pasveikinta arkangelo Gabrieliaus, ji tuo metu nesugebėjo atsiliepti panašiu būdu. Ne – tai kas galiausia sukėlė joje šiuos džiaugsmo kupinus žodžius buvo jos giminaitės Elzbietos paprasti ir kuklūs žodžiai, kuriuos ji jai ištarė ją atpažinus: “„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!”

      Štai kur yra, jei neklystu, svarbi ir tuo pačiu, netikėta pamoka. Kartais manome, jog neturint patvirtinimo kažkokios vidinės vizijos ar gilaus išgyvenimo meldžiantis, nėra įmanoma pajusti Dievo meilės džiaugsmo. Tačiau Marijos patirtis Apsireiškimo metu mums primena, kad toks gilus ir džiaugsmingas Dievo meilės įsisąmoninimas paprasčiausia gali būti pasekmė atlikto artimo meilės ar užjautimo veiksmo. Kartas po karto ir mūsų nuostabai, suvokiame jog Viešpats laukia mus pripildyti tuo žinojimu, ir tuo džiaugsmingu žinojimu - jog esame mylimi tada kai atkreipiame dėmesį į vargšus ir į tuos, kurie reikalingi mūsų pagelbos.

     Šis žinojimas yra gydantis žinojimas. Jeigu mes - žinodami jog mes patys esame kuriuo nors būdu sužeisti - dedame pastangas padėti kitiems, kurie kenčia, jei mes “dalijamės duona su alkstančiais,” ir stengiamės “teikti pastogę benamiams vargšams,” ar “aplankome pagelbos reikalingą žmogų” kaip Marija darė, tuomet, kaip pranašas Izaijas sako, “tartum aušra užtekės tavo šviesa, tavoji žaizda bus greitai užgydyta” (Iz 58,6-8). Ir kodėl? Nes tuose, kurie labiausia reikalingi pagelbos, sutiksime patį Kristų: “Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, tai padarėte man.”
                                                                                                                           
Father Paul Murray, O.P

Šaltinis:  MAGNIFICAT, May 2012 (Vol. 14, No. 3) pp.421-422