Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai		 2014 m. 2015
Sausis		 Vasaris Kovas Balandis

English

Gegužė

Birželis

Liepa

 Rugpjūtis        
Parsisiųsti                            

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2015 m. rugsėjis

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad jaunimui atsirastų daugiau galimybių mokytis ir dirbti.
                                                     (popiežiškoji rugsėjo mėnesio intencija)

  • Kad siekdami mokslo, studentai ir mokytojai būtų vedami link gilesnio žmogiškumo supratimo.

  • Kad sutuoktinių poros augtų tarpusavio meilėje ir būtų ryškūs, Kristaus meilės žmonijai, liudytojai.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad šių dienų žmonės, nuolatos apsupti triukšmo, vėl atrastų tylos vertę ir klausytųsi Dievo ir savo brolių ir seserų balso.

  • Kad mums būtų suteikta malonę nešti savo kryžių.

  • Kad vargšai, ligoniai, liūdintys, benamiai, bedarbiai, ir protiniai neįgalūs gautų meilės, reikalingos oriam gyvenimui.

  • Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

 

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

rugsėjo 4d.   -  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

rugsėjo 9d.   -  Eucharistijos garbinimas vakare 8:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

spalio 24d.   -  Parapijos metinis rudens festivalis ir clambake

 

RUGSĖJO MĖNESIO ŠVENTASIS
 

ŠV. GRIGALIUS DIDYSIS

popiežius, daktaras
 (540-604)

rugsėjo 3d.

     Įsidėmėkite, kad žmogus, kurį Viešpats siunčia būti žmonių mokytoju, vadinamas sargybiniu. Sargybinis visuomet stovi aukštumoj idant galėtų patyti iš tolo kas artinasi. Kiekvienas, skirtas būti žmonių sargybiniu, privalo stovėti aukštumoj visą savo gyvenimą, idant jiems padėti savo toliaregiškumu.

                                   (iš Šv. Grigaliaus Didžiojo pamokslo apie Ezekielį. Jame mini ištrauką iš Ez 3, 17-20)

     Šv. Grigalius Didysis buvo pirmasis vienuolis tapęs popiežiumi. Jis suvienijo popiežiškųjų žemių plotus ir padėjo nukreipti Bažnyčios dėmesio centrą nuo nykstančios Romos imperijos į vakarų Europą, tuo duodamas pradžią  Britų salų gyventojų atsivertimui į krikščionybę. (iš 2015 rugp. „National Geographic“ žurnalo psl. 44 straipsnio Pope Francis Remakes the Vatican)

     Grigaliaus pamokslo ištrauka mums atskleidžia truputėli jo vizijos dėl Bažnyčios ateities ir apie popiežiaus rolę joje. Atrodytų, kad Šv. Grigalius buvo tasai pamoksle minėtas sargybinis. Jis buvo tas, kuris siuntė Augustiną iš Kanterburio kartu su keturiasdešimt kitų vienuolių evangelizuoti Angliją. Grigaliui taip pat priklauso nuopelnai dėl pirminių darbų rūpinantis suvienyti popiežiškų žemių plotus (Romos imperijos vakarų žemes).

     Gimęs Romoje, Grigalius buvo Romos senatoriaus sūnus. Jis užaugo bado, nedraugiškų genčių užpuolimų ir karo audrų laikais. Kaip daugelis to meto kilmingų žmonių jis buvo gerai išsimokslinęs. Tačiau kaip nedaugelis kitų, jis buvo dosnios širdies ir rūpinosi vargšais. Išvystęs karjerą politinėje ir civilinėje tarnyboje, jis tapo vienuoliu. Jis laikėsi Benediktinų regulos ir buvo laimingas pasirinktuoju gyvenimu vienuolyne. Kai 590 metais buvo išrinktas popiežiumi, jis buvo jaunesnysis diakonas vienuolyne. Grigalius nenoromis sutiko priimti popiežiaus pareigas, sakydamas apie save esąs „tarnas Dievo tarnams.“

     Būdamas popiežius jis toliau dirbo vargšų labui. Jis dalyvavo civilinės valdžios veikloje ir nenuilstamai ir energingai rūpinosi Bažnyčios vidaus reikalais. Jis vertė dvasininkiją paklusti celibatui, buvo nepaprastų gabumų ir dorovingas mokytojas. Jo Ganytojo darbai (Pastoral Care) raštuose, jis išdėstė mintis apie vyskupą kaip ganytoją. Grigalius taip pat domėjosi liturgija ir asmeniškai rūpinosi ją išplėsti ir keisti. Grigalius buvo didelio ryžtingumo, toliaregiškumo, sugebėjimo ir nenuilstamos energijos popiežius.

Šaltiniai: IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL ir SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University Press

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Šventosios Dvasios pranašystė

 

# 715  Pranašų tekstai apie tiesioginį Šventosios Dvasios atsiuntimą yra pranašavimai, kuriuose Dievas, pabrėždamas meilę ir ištikimybę,“ kalba savo tautos širdžiai pažadų kalba; Sekminių rytmetį Petras skelbs juos esant ištesėtus. Anot tų pažadų, „paskutinėmis dienomis“ Viešpaties Dvasia atnaujins žmonių širdis, įrėždama į jas naują Įstatymą; Ji suburs ir sutaikins išsklaidytas ir atskirtas tautas; Ji perkeis pirmąją kūriniją, ir Dievas Joje gyvens taikoje su žmonėmis.
Šaltinis: katekizmas.lcn.lt


 

MĄSTYMAS


VIENYBĖ STIPRESNĖ UŽ KONFLIKTĄ

     Konflikto nevalia ignoruoti ar slėpti. Turite jo imtis. Tačiau jei į konfliktą įsiveliame, netenkame perspektyvos, horizontai susiaurėja, o tikrovė lieka subirusi į fragmentus. Užsisklęsdami konfliktinėje konjunktūroje, prarandame tikrovės gilios vienybės jausmą.

     Kilus konfliktui, vieni tiesiog žvilgteli ton pusėn ir nueina, tarsi nieko nebūtų nutikę, nusiplauna rankas, kad galėtų toliau gyventi savo gyvenimą. Kiti į konfliktą įsitraukia taip, jog tampa jo kaliniais, pameta horizontą, projektuoja į instituciją savo pačių sumaištį ir nepasitenkinimą, ir tada vienybė tampa neįmanoma. Tačiau yra ir trečias, tinkamesnis, būdas, kaip laikytis konflikto atžvilgiu. Tai pasiryžti konfliktą pakelti, išspręsti ir paversti naujo proceso jungiamąja grandimi. „Palaiminti taikdariai“ (Mt 5, 9).

     Šitaip tampa galima plėtoti bendrystę nesutariant, tačiau tai įstengia daryti tik taurios asmenybės, išdrįstančios pakilti virš konflikto bei iš akių neišleidžiančios kitų giliausio kilnumo. Todėl būtina postuluoti socialinei draugystei megzti būtiną principą: vienybė pranoksta konfliktą. Solidarumas, suvokiamas savo giliausia prasme kaip iššūkis, tada tampa istorijos kūrimo erdve, gyva aplinka, kurioje konfliktai, įtampos ir priešybės gali susijungti į daugialypę vienybę, duodančią pradžią naujam gyvenimui. Tai ne sinkretizmas, vieno įsiurbimas į kitą, bet sprendimas aukštesniu lygmeniu, išsaugant tai, kas vertinga abiejose pusėse.

 

šaltinis: The Joy of the Gospel, EVANGELII GAUDIUM, nr. 226, 227, 228  popiežius Pranciškus

                  (vertimas iš bažnyčiosžinios.lt)