Švento Kazimiero Parapija
 

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS Šv. Kazimiero parapija 2016 m. lapkritis Visagalis Dieve, meldžiam Tave, kad Šv. Kazimiero užtarimu, Tau tarnautume šventai ir teisingai.

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
 

• Kad šalys, kurios priglaudžia daug perkeltųjų asmenųir pabėgėlių, sulauktų pagalbos šiame jų solidarumo darbe.                                                                          (popiežiškoji lapkričio mėnesio intencija)

• Kad lapkričio mėnesio metu, kuomet prisimename savo mirusius mylimuosius ypatingu būdu, Viešpats juos atvestų į amžinojo gyvenimo džiaugsmą.

• Kad Padėkos Dienos šventė mums visiems būtų suartėjimo, atnaujintos meilės ir begalinės malonės metas.

• Kad švenčiant Veteranų Dienos šventę šį mėnesį, Viešpats laimintų ir apdovanotų tuos, kurių pasiaukojimo dėka mūsų kraštas džiaugiasi laisve.

• Kad nepakantumas ir šališkumas užsibaigtų mūsų krašte , idant galėtume tikrai būti viena tauta po vienu Dievu.

• Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

• Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

• Kad Bažnyčia nuoširdžiai atspindėtų Kristaus buvimą ir pritrauktų visus, kurie ieško tiesos.

• Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

• lapkričio 4d.  –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

• lapkričio 9d.  –  Eucharistijos garbinimas vakare 6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje

• lapkričio 27d.  –  Advento pradžia

LAPKRIČIO MĖNESIO ŠVENTOJI ŠV. ALBERTAS DIDYSIS vyskupas, daktaras (1206 -1280) lapkričio 15d.

“Jo Širdis buvo pertekusi meile ir džiaugsmu, Jam esant visiškoj vienybėje su mumis, ir pripildant mūsų širdis džiaugsmu ir džiūgavimu.”                             (Šv. Alberto Jėzaus Širdies apibudinimas jo raštuose apie Eucharistiją - Išganytojo Širdis.)      Gimęs Švabijoje, Vokietijoje, Albertas buvo vyriausias sūnus galingo ir turtingo vokiečio didiko, turinčio aukštą kariškio laipsnį. Baigęs humanitarinius mokslus, prieš šeimos norus, jis tapo Domininkonų vienuoliu. Albertas tęsė mokslus ir tapo plačiai žinomu ir didžių sugebėjimų mokytoju. Vienas jo geriausia žinomų mokinių buvo Šv. Tomas Akvinietis.      Albertas buvo paskirtas Domininkonų bendruomenės provinciolu vyresniuoju 1254m. Po trijų metų, norėdamas skirti daugiau laiko mokslams, jis atsisakė tų pareigų. 1260m. jis buvo paskirtas Regensburgo vyskupu. Po dviejų metų jis sugrįžo prie mokslų ir toliau rašė ir mokytojavo iki jo mirties 1280m.      Šv. Albertas buvo pirmaujantis savo laikų mokslų tyrinėtojas. Jis stebėjo visą pasaulio kūriniją ir matė, kad ji laukė būti atrasta, aprašyta, ir kitiems paaiškinta. Albertui gyvenimas buvo nuostabi atradimų kelionė – nesvarbu ar tai buvo voro gyvenimo ciklo aprašymas, ar teorijos, kad pasaulis yra apvalus, vystymas. Jam buvo aišku: jei kūrinija yra tokia nuostabi, tai kiek labiau nuostabus yra jos Kūrėjas. Albertas yra mokslininkų, filosofų ir studentų globėjas. Šaltiniai: IN HIS LIKENESS,  by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL; SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor; SAINTS AND FEAST DAYS, Loyola University Press)

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Šaltinis: katekizmas.lcn.lt

MĄSTYMAS

   

INFORMACIJA

     Informacijos srautas yra apsupęs šių dienų krikščionis visose mokslo šakose. Tereikia paskaityti dabartinius katalikų periodinius žurnalus, kad pajusti jų skirtingus atsiliepimus į socialinių mokslų klausimus – pvz. kaip galvojama pie krikščioniškas institucijas, krikščioniškąjį gyvenimo būdą, krikščioniškąją teologiją. Paskelbdama Albertą Didįjį šventuoju, Bažnyčia galutinai išryškina jo atvirumą teisybei, nežiūrint kur ji būtų randama, kaip jo šventumo pagrindą. Albertui būdingas žinių troškimas skatino jį giliai ieškoti išminties, nors ir su tokia filosofija, su kuria jo Bažnyčia nelengvai susigyveno.

  

ŽINOJIMAS

     Yra žmonių, kurie trokšta žinojimo vien dėl jo paties labo; tai yra gėdingas žinių troškimas. Yra ir kitų, kurie trokšta žinojimo idant jie patys taptų žinomi; tai yra puikybė, tiek pat gėdingas elgesys. Dar kiti trokšta žinojimo norėdami susikrauti pinigų ar tapti labiau kitų mėgstami; tai taip pat yra nepateisinamas žinių ieškojimas. Tačiau yra tokių, kurie trokšta žinojimo idant jie galėtų sustiprinti kitų sielas tuo žinojimu; tai yra artimo meilė. Kiti, vėl, trokšta žinojimo, kad patys pasitobulintų; tai yra protingas apdairumas. Iš visų šių įvairių troškimo rūšių, tiktai paskutiniosios dvi teisingai naudojasi žinojimu.

 

(Šv. Bernardas, iš pamokslo Giesmių giesmė)

šaltinis: “SAINT OF THE DAY, Leonard Foley O.F.M., Editor, p. 303