Turinys
|
|
Švento Kazimiero
Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2019
m.
rugpjūtis
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu, Tau tarnautume šventai ir
teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
·
Kad
per maldos bei meilės gyvenimą šeimos vis labiau taptų „žmogiškumo mokyklomis.“
(popiežiškoji rugpiūčio mėnesio intencija)
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv.
Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą,
įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia,
meldžiantis.
-
Kad priimtumėme malonę pašalinti iš savo gyvenimo visą
kartėlį, pyktį ir pagiežą.
-
Kad tie, kurie kenčia, per draugystę su Jėzumi Kristumi,
pajustų kančios atperkamąją galią.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
·
rugpiūčio 2d. – Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas
ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje
·
rugpiūčio 14d. – Eucharistijos garbinimas vakare, 6:00-7:00v.v.
·
rugpiūčio 15d. – Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo šventė (Žolinė) –
privaloma Bažnyčios šventė
RUGPJŪČIO
ŠVENTIEJI
ŠV. PONCIJONAS ir ŠV. IPOLITAS
popiežius ir kankinys; kunigas ir kankinys(m.235)
rugpiūčio 13d. |
|
Kokia palaiminga yra šioji mūsų Bažnyčia, taip pagerbta ir apšviesta
Dievo, ir kuri šiomis dienomis šlovinguoju kankinių krauju yra
tapusi kilniadvasiška.
(Šv. Kiprijono, vyskupo ir kankinio
m.258 metais, mintis) |
Romėnams
persekiojant krikščionis pirmaisiais Bažnyčios laikais, daugelis jų
buvo nužudyti, bei priversti dirbti geležies ir druskos kasyklose.
Nei vienas iš jų neišėjo gyvas. Ipolitas ir Poncijonas buvo vieni iš
tų, kurie buvo priversti dirbti kasyklose.
Ipolitas buvo
svarbiausias, tų Bažnyčios laikų, rašytojas. Tačiau jis buvo labai
kritiškos pažiūros ir norėjo, kad Bažnyčia labai griežtai elgtųsi su
nusidėjėliais. Sekdamas Jėzaus pavyzdžiu, popiežius Kalistas su jais
elgėsi atlaidžiai, ir toks popiežiaus
atsinešimas
užrūstino Ipolitą. Jis subūrė panašiai į jį galvojančius ir
pasiskelbė antipopiežiumi. 230 metais Poncijonui tapus popiežiumi,
Ipolitas toliau laikėsi savo titulo. Poncijui nepasisekė jo
perkalbėti atsistatydinti, ir dėl Ipolito veiksmų buvo daug nerimo
ir maišaties krikščionių bendruomenėse.
235 metais Maximui
persekiojant krikščionis, Poncijonas buvo nuteistas dirbti
Sardinijos kasyklose. Jis atsistatydino iš popiežiaus sosto, idant
kas nors kitas galėtų vadovauti Bažnyčiai. Tais pačiais metais
Ipolitas taip pat buvo suimtas ir nuteistas darbams tose pačiose
kasyklose. Tame tamsiame, drėgname kalėjime Kristaus gailestingumo
meilė pagaliau persmelkė Ipolito širdį ir jis susitaikė su Poncijumi.
Jie abu mirė kasyklose, sujungti Dievo meilės. Jie buvo kankiniai
dėlei Kristaus ir buvo paskelbti Bažnyčios šventaisiais.
Šaltiniai: SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor; SAINTS
AND FEAST DAYS, Christ Our Life Series,
Loyola Press; IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL |
|
IŠ
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Liudyti tiesą
#2473
Kankinystė
yra iškiliausias tikėjimo tiesos liudijimas, liudijimas pačia mirtimi. Kankinys
liudija mirusį ir prisikėlusį Kristų, su kuriuo jį vienija meilė, liudija
tikėjimo ir krikščioniškojo mokymo tiesą. Tvirtumu jis pakelia prievartinę mirtį.
„Leiskite man tapti laukinių žvėrių maistu, kad jų dėka galėčiau Dievą pasiekti.”
Šaltinis:
katekizmas.lt
|
MARIJOS DANGUN
ĖMIMAS
Kun. James Sullivan, O.P.
|
Švęsdami iškilmingąją Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo
šventę prisimename, jog Marija buvo pradėta be prigimtos nuodėmės. Rugpiūčio
mėnesį, švęsdami didžią Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo šventę, minime Marijos
kūnu ir siela dangun ėmimą. Ir apie tai dera galvoti ne kaip kažkokią
pabaigą, o kaip pradžią kažko naujo.
Popiežius Pranciškus, skelbdamas Gailestingumo Metus,
“Misericordiae Vultus” bulėje 2015m. balandžio 11d. mums priminė:
“Nė vienas taip, kaip Marija, nepažino žmogumi tapusios Dievo slėpinio
gelmės. Jos visas gyvenimas buvo paženklintas žmogumi tapusio Gailestingumo
artumo. Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo motina įžengė į dieviškojo
gailestingumo šventovę, nes artimai dalyvavo jo meilės slėpinyje.”
Marijos dangun ėmimas yra tasai įžengimas į dieviškojo gailestingumo
prieglobstį.
Vienas mūsų viesuomenėje lengvai pamirštamas kūno
gailestingumo darbas yra mirusiųjų laidojimas. Taip, mirusįjį palaidoja, bet
kiek žmonių nueina į šermenis, ar dalyvauja pačiose laidotuvėse, ar
nuvažiuoja į kapines? Šis kūno gailestingumo darbas mums visiems primena, ne
vien tik mūsų pačių mirtingąjį kūną, bet dar labiau, mūsų nemirtingąją sielą.
Švč. M. Marija, paimta į dangų kūnu ir siela, kviečia mus į save ir į
gailestingumo pilnatvę.
Šaltinis: MAGNIFICAT, Vol. 18, No. 6, August 2016, p.196
(“Misericordiae Vultus” ištraukos vertimas: Bažnyčios Žinios,
2015m. gegužės 26d. nr. 5)
|