Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2015
m.
spalis
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad visiškai išnyktų šiuolaikinė
vergijos forma – prekyba žmonėmis. (popiežiškoji
spalio mėnesio intencija)
-
Kad šiame, Gyvybės Gerbimui skirtame mėnesyje,
ryžtingai gintume bendram gėriui svarbias vertybes ir principus, ypač
kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę, ir teisę vesti gyvenimą pagal savojo
tikėjimo dėsnius.
-
Kad šeimos gyventų Dievo garbei ir augtų Jo
meilėje.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir
Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero
parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę
užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant
lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų
svarbiausia, meldžiantis.
-
Kad vystydama gilesnį pamaldumą Mergelei
Marijai ir rožančiui, mūsų parapija atsinaujintų tikėjime, viltyje ir
meilėje.
-
Kad Dievas laimintų ir stiprintų vedusias
poras ir suteiktų joms malonės džiaugsmingai ir ramiai įgyvendinti santuokos
priesaikas.
-
Kad visi, kurių laukia sunkūs
sprendimai, melstų Dievą paramos ir Jo šviesos.
-
Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo
Tarnystės narių tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
-
spalio 2d. - Pirmojo mėnesio penktadienio
Eucharistijos garbinimas
ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje
-
spalio 14d. -
Eucharistijos garbinimas vakare
6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje
-
spalio 24d. - Parapijos metinis Clambake ir Rudens loterijos
vakaras
SPALIO
MĖNESIO ŠVENTASIS
ŠV.
IGNOTAS ANTIOCHIETIS
vyskupas, kankinys
(m.107)
Spalio
17
d. |
|
Ištraukos iš septynių Ignoto laiškų:
“Jėzus Kristus yra vienintelis mūsų mokytojas (laiškas magnezams); Jis
iš tikrųjų yra Dovydo kilmės…ir Dievo Sūnus… Dievo noru ir veikimu Jis
iš tikrųjų gimė Mergelei (laiškas smyrniečiams); Bažnyčia yra aukos
vieta; Eucharistija yra nemirtingumo maistas, vaistas nuo mirties, kad
Jėzuje Kristuje gyventume per amžius (laiškas efeziečiams); ten kur yra
vyskupas, tebūnie ten ir žmonės, nes ten yra Katalikų Bažnyčia (laiškas
smyrniečiams); jis prašė žmones rūpintis našle ir našlaičiu,
prispaustaisiais, kaliniais… alkstančiais ir trokštančiais (laiškas
smyrniečiams).
Šv.
Ignotas Sirijoje atsivertė į krikščionybę iš pagonybės. Jis buvo
antrasis Antiochijos vyskupas, Šv. Petro įpėdinis. Lankydamasis
Antiochijoje 107 metais, Imperatorius Trajanas bandė priversti
krikščionis atsižadėti tikėjimo. Liudydamas savo tikėjimą viešai prieš
žmones, Ignotas leido kareiviams jį surišti ir vežti jį išklerusiu
vežimu į Romą būti nukankintam. Kelionės į Romą metu, vežimas sustodavo
įvairiuose miesteliuose, kur vietos vyskupai ir krikščionys gyventojai
išeidavo jo sutikti ir jį padrąsinti.
Šv.
Ignoto septyni laiškai buvo parašyti kelionėje iš Antiochijos į Romą,
kur jis mirė kankinio mirtimi. Laiškuose jis kreipėsi į įvairias,
kelionės metu sutiktas, krikščionių bendruomenes, jas pamokindamas
visiems laikams. Laiškai ne vien tik duoda mums įžvalgos į ankstyvosios
Bažnyčios teologiją ir kaip ji vystėsi ir augo, bet tuo pačiu jie į mus
prabyla ir šiandien.
Šaltiniai:
IN HIS LIKENESS by Rev. Charles E. Yost, SCJ,STL ir SAINTS AND FEASTDAYS,
Loyola University Press |
|
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Kankinystė
Prisiminkime visus
krikščionis, kurie šiandien kenčia dėlei savo tikėjimo.
#
2473
Kankinystė yra iškiliausias tikėjimo tiesos liudijimas;
liudijimas pačia mirtimi. Kankinys liudija Kristų, mirusį ir
prisikėlusį, su kuriuo jį vienija meilė; liudija tikėjimo tiesą
ir krikščioniškąjį mokslą. Jis tvirtai pakelia prievartinę mirtį.
„Leiskite man tapti laukinių žvėrių maistu, kad jų dėka galėčiau
Dievą pasiekti.” (Šv. Ignoto
Antiochiečio žodžiai)
#
2474
Savo gyvybe tikėjimą
paliudijusių kankinių atsiminimus Bažnyčia labai rūpestingai
rinko ir juos sudėjo į Kankinių aktus. Tai krauju rašytas tiesos
archyvas:
Niekuo manęs nebesužavės nei šis pasaulis, nei
žemiškos karalystės. Man verčiau mirti ir su Jėzumi Kristumi
susivienyti, negu karaliauti iki žemės pakraščių. Ieškau To,
kuris už mus numirė. Trokštu To, kuris dėl mūsų prisikėlė.
Artėja mano gimimas... (Šv.
Ignoto Antiochiečio žodžiai)
Šaltinis:
katekizmas.lcn.lt
MĄSTYMAS
|
Mintys
APIE ROŽANČIAUS MALDĄ
|
|
ROŽANČIAUS MALONĖS
Popiežiaus Jono Pauliaus I-ojo mintys (m. 1978,
ištarnavęs 39 dienas)
Vieną kartą, vokiečio Windthorst
draugai (nepraktikuojantys tikėjimo) jį pakvietė į svečius prašydami, kad jis
jiems parodytų savo karoliukus. Jie norėjo iš jo pasijuokti ir jau buvo iš jo
kišenės pasisavinę jo rožančių. Windthorst įkišo ranką į kairę kišenę ir,
neradęs ten rožančiaus, ramiausiai iš dešinės kišenės išsitraukė kitą rožančių.
Jis visuomet su savim turėjo atsarginį rožančių! Užsibaigus jo
koncertams Vienoje, Cristofero Gluck (garsusis kompozitorius) dvaro priėmimuose
dažnai trumpam pasitraukdavo nuošaliai sukalbėti rožančių...
Kodėl duodu šiuos pavyzdžius
žmonių, kurie kalbėjo rožančių? Todėl, kad kai kurie priešinasi rožančiaus
maldai. Jie teigia, kad ji yra prietaringa ir vaikiška malda, netinkanti
suaugusiam krikščioniui. Arba sako, kad tai automatiškai kalbama malda,
monotoniška ir nuobodi, kurioje vien tik greitai ir nuolat kartojama Ave
Maria.
Rožančiaus maldos kalbėjimo krizė
šiandien stovi antroje vietoje. Pirmąją vietą užima bendra maldos stokojimo
krizė. Žmonės rūpinasi vien tik materialiniu gėriu ir mažai skiria dėmesio
sielai... Donoso Cortes sakė: „Pasaulis stovis liūdnas, nes jame yra daugiau
karų ir kovų negu maldų...“
Išbūti Dievo akivaizdoje bent
pusę valandos...ir su visomis mano bėdomis ir viskuo, kas manyje gera; leisti
prasiveržti iš mano sielos gelmių tą jauną vaikelį, kuriuo kažkada buvau, kuris
trokšta juoktis, plepėti, mylėti Viešpatį, ir kuriam kartais reikia verkti, kad
jam būtų parodytas gailestingumas – visa tai man padeda melstis. Rožančiaus
malda, paprasta ir lengva, man padeda vėl tapti tuo vaikeliu, ir aš dėl to nei
kiek nesigėdinu.
Prieinu prie paskutiniojo
prieštaravimo: rožančius yra pakartojimo malda. Kunigas de Foucald sakė: „Meilė
išsakoma keliais žodžiais, ir visuomet tais pačiais ir pasikartojančiais.“
(rasta MAGNIFICAT žurnale, 2013 spalio mėn.,
psl.110-111)
VISUOMET GALIME RASTI VIETĄ IR LAIKĄ SUKALBĖTI ROŽANČIŲ
Parapijietės mintys
Nepaprastai smagiai praleidome
atostogas prie jūros. Oras buvo puikus ir mūsų kompanija miela, taip kad visi
nuotaikingai praleidome savaitę kartu. Mūsų mama, kaip visuomet, laikėsi
savarankiškumo ir mums pranešė, jog ji pati viena nužingsniuos Ľ +
mylios kelią iki pajūrio. Pirmąją
atostogų dieną ilgai laukiau jos ateinant ir, jos nesulaukus, išėjau jos
ieškoti. Po kiek laiko pamačiau ją stovint ant jūros krašto stebint bangas. Ji
labai ramiai paaiškino, kad norint pasiekti pajūrį jai reikėjo praeiti pro
pajūryje esantį barą. Ten ji susirado tusčią, ant aukštų kojų kėdę, joje
patogiai įsitaisė („labai gražiai matėsi pajūrio vaizdas“) ir sukalbėjo įprastas
ryto maldas ir rožančių. Tą vakarą ji mums pasakė,“eisiu vėl į tą pačią vietą
pamiklinti kojas ir sukalbėti vakaro maldas.“ Taigi, kolei vieni pajūryje geria
saldžius tropinius gėrimus, mūsų žilagalvė mama ramiai kalba rožančių puikiai
įrodydama, jog visuomet galime rasti ir vietą ir laiką sukalbėti rožančių. |