Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
|
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2016
m.
gruodis
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
 |
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad visame pasaulyje neliktų tokio gėdingo dalyko kaip
vaikų kareivių verbavimas.
(popiežiškoji
gruodžio mėnesio intencija)
-
Kad Taikos Karalaičio atėjimas panaikintų nesantaiką ir
nesutarimus, ir suvienytų pasaulio žmones.
-
Kad mūsų šalies vadovams Kalėdų šventės atneštų gausių
malonių, ir jie būtų sustiprinti vesti mūsų kraštą nesibaigiančios teisybės
ir laisvės keliais.
-
Kad Dievas, pradėjęs mus suartinti tikėjime, toliau stiprintų
mūsų ryšį su juo šį Adventą.
-
Kad Dievas būtų arti visų tų, kurie dirbdami mus iš laikyti
saugius, rizikuoja savo gyvybes.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų
Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv.
Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą,
įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia,
meldžiantis.
-
Kad Šventosios Šeimos meilė, vienybė, savęs atsidavimas ir
švelnumas pripildytų visas šeimas ir joms suteiktų tikrąjį džiaugsmą.
-
Kad atsimindami, jog Jėzus Kristus atėjo į šį pasaulį neturte
ir atstumtas kitų, mes būtume paraginti mylėti pagalbos reikalingus žmones
ir ištiesti jiems pagelbos ranką.
-
Kad mūsų Maldos ir Viešpaties Garbinimo Tarnystės narių
tikėjimas maldos galia būtų patvirtintas.
KAS NAUJO 
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
-
gruodžio
2d. –
Pirmojo mėnesio penktadienio
Eucharistijos garbinimas
ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje
-
gruodžio 14d. – Eucharistijos garbinimas
vakare 6:00 - 9:00v.v. bažnyčioje
-
gruodžio mėnesį – „Eglutė
Artimui“ pastatyta bažnyčioje
|
GRUODŽIO
MĖNESIO ŠVENTASIS
ŠV. PRANCIŠKUS KSAVERAS
kunigas
(1506 -1552)
gruodžio 3d. |
 |
|
Aplankėme kaimus, kuriuose naujieji atsivertėliai priėmė krikščionybe
prieš keleris metus…jų kraštas toks sunykęs ir varganas. Čia gyvenantys
krikščionys neturi kunigų. Jie žino vien tik, jog esą krikščionys. Nėra
kas jiems aukotų Mišių; nėra kas juos išmokytų Credo, Tėvę Mūsų, Sveika
Marija, ar Dievo Įsakymų. (Šv.
Pranciškus Ksaveras)
Pranciškus gimė Ispanijoje, jauniausiu tos šalies svarbaus
pareigūno sūnumi. Vaikystėje jis sėmėsi mokslo iš mokytojo namuose;
vėliau lankė Paryžiaus universitetą ir tapo filosofijos mokytoju. Jis
pradėjo kopti pasirinktos karjeros laiptais ir džiaugėsi draugais ir
visuomeniška veikla. Universitete jis susitiko su Ignacu iš Loyolos,
buvusiu artilerijos kapitonu, nusprendusiu atsiduoti tarnystei Dievui.
Ignacas be perstojo ragino Pranciškų prisijungti
prie jo ir jo būrio. 1534m. Pranciškus buvo vienas iš pirmųjų septynių
vyrų, davusių įžadus Ignaco įsteigtoje Jėzaus Draugystėje. Po trejų metų
jis, Ignacas ir keturi kiti buvo įšventinti kunigais Venecijoje. Jie
visi nuvyko į Romą pas popiežių prisiekti jam ištikimybę.
1541 Pranciškus iškeliavo į Rytų Indijos salas. Jis
apaštalavo portugalams Goa, paskui nukeliavo į Pietų Indiją, ir iš ten į
Malayziją ir Japoniją. Pakeliui į Kiniją Pranciškus susirgo ir,
nepasiekęs jos kranto, mirė. Jis buvo pirmasis didysis Tolimų Rytų
misijonierius ir didžiausias, po apaštalų laikų, Bažnyčios misijonierius.
Pranciškus gyveno tarpe didžiausių vargšų,
valgydamas jų maistą ir gyvendamas vargingose sąlygose. Jis praleido
nesuskaičiuojamas valandas tarnaudamas ligoniams ir vargšams, ypač
raupsais sergantiems. Nors jam dažnai pritrūkdavo laiko miegui, ir jis
net nesuspėdavo sukalbėti brevijoriaus maldų, iš jo laiškų žinome, kad
jis visuomet buvo kupinas džiaugsmo.
Negalime visi būti
misijonieriais tuose tolimuose kraštuose, kur žmonės dar gyvena tamsoje.
Tačiau “per tuos, kuriuos Dievas yra išrinkęs šiam specialiam darbui,
visa tikinčiųjų bendruomenė gali melstis, bendradarbiauti ir dirbti tarp
žmonių.”
(Ad
gentes, 37)
Šaltiniai: IN HIS LIKENESS, by Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL; SAINT OF
THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor;
SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University Pres |
 |
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Krikščioniškoji Šeima
#2205
Krikščioniškoji šeima yra asmenų bendrystė, Tėvo ir Sūnaus Šventojoje Dvasioje
bendrystės ženklas ir atvaizdas. Vaikų gimdyme ir auklėjime atsispindi kūrybinis
Tėvo veikimas. Šeima yra pašaukta dalyvauti Kristaus maldoje ir aukoje. Kasdienė
malda ir Dievo žodžio skaitymas stiprina joje meilę. Krikščioniškoji šeima
evangelizuoja ir yra misionierė.
Šaltinis: katekizmas.lcn.lt
„Bėkime
į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko,
ką Viešpats mums paskelbė.“
(Lk 2,15)
Pasimokykime iš
piemenėlių ir nesiduokime būti prislėgtiems kasdienių rūpesčių. Mokykimės iš jų
turėti vidinės laisvės, kuri mums leidžia nustumti tuos rūpesčius į antrinę
vietą – nežiūrint kiek jie būtų svarbūs – idant galėtume artėti prie Dievo, ir
leisti Jam būti mūsų gyvenimo ir laiko dalimi. Laikas, skirtas Dievui ir, Jo
vardu - artimui, niekuomet nėra tusčiai praleistas laikas. Tai kaip tik yra
kuomet gyvename pilnutinį gyvenimą…
Šiandienos
pasaulyje dauguma mūsų gyvename atitolę nuo Jėzaus Kristaus, įsikūnijusio Dievo,
atėjusio gyventi tarp mūsų. Gyvename vadovaudamiesi įvairiomis filosofijomis,
rūpindamiesi žemiškais rūpesčiais, ir dirbdami darbus, kurie visiškai užima mūsų
laiką ir yra toli nuo prakartėlės. Dievas įvairiais būdais nuolat mus ragina ir
tiesia mums savo ranką, norėdamas mums padėti pasprukti nuo mus varginančių
minčių ir užsiėmimų, ir atrasti kelią atgal į Jį. Toksai kelias yra mums visiems
prieinamas. Viešpats suteikia kiekvienam iš mūsų asmeniškai skirtą ženklą. Jis
šaukia kiekvieną iš mūsų laukdamas, kad atsilieptume: “Eikime, ‘bėkime į
Betliejų’ – link Dievo, kuris atėjo mūsų sutikti.” Iš tikrųjų, Dievas eina mūsų
link, tačiau palikti vien savo valiai, mes nesugebėtume Jo pasiekti. Nesame
pajėgūs įveikti to kelio. Bet Dievas yra nusileidęs į mus. Jis eina link mūsų,
ir jau yra nukeliavęs didesnį to kelio galą. Ir dabar Jis kviečia mus: Ateikite
ir pamatykite, jog esu čia… Eikime ten! Viršykime savo pajėgas…
Dievo požymis
yra Jo nuolankumas. Dievo požymis yra, kad Jis tampa mažu; Jis tampa vaikeliu;
Jis leidžia mums prisiliesti prie Jo ir prašo mūsų meilės… Dievas ateina į mus
kaip žmogus, įdant mes visi taptume tikrais žmonėmis.
(Popiežius
Benediktas XVI, Homilija, December24, 2009, Libreria Editrice Vaticana)
šaltinis: “MAGNIFICAT”, December 2010, pp 389-390 |
English
