Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2018
m.
liepa
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad
pastoracinėje tarnystėje sunkumus ir vienišumą patiriančius kunigus
stiprintų ir guostų artumas su Viešpačiu ir bičiulystė su broliais kunigais.
(popiežiškoji
liepos mėnesio intencija)
-
Kad Dievas laimintų mūsų kraštą ir jį vestų įgyvendinti
Evangelijos žodžius laisvėje ir teisingume.
-
Kad Bažnyčios ganytojai skelbtų Kristų, išmintingai mokydami
ir perspėdami žmones.
-
Kad mūsų parapijos bendruomenė pasišvęstų
Evangelijos tiesai su aistra, savęs atsižadėjimu ir viltimi.
-
Kad jaunimas siektų atnaujinti pasaulį Evangelijos šviesoje
ir priešintųsi smurtui ir šios akimirkos laimės gavimo iliuzijai.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir
Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero
parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų
atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę
paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis
įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.
-
Kad tie, kuriems prieš akis stoja sunkūs
sprendimai ar susiduria su įtampos kupinos aplinkybėmis būtų palaiminti
ramybe ir būtų užtikrinti, jog su tikėjimo pagelba viskas įmanoma.
-
Kad tie, kurie stato savo gyvybes pavojun
idant apsaugoti kitų gyvybes, būtų sustiprinti ir apsaugoti, ir jiems
suteikta reikiama pagelba.
-
Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti
maldos galia.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
-
liepos 6d. – Pirmojo mėnesio penktadienio
Eucharistijos garbinimas ryte 8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje
-
liepos 11d. – Eucharistijos garbinimas vakare
6:00-7:00v.v. bažnyčioje
-
liepos
25d. – Metinė Šv. Vardo Draugijos globojama
gegužinė parapijiečiams
(gegužinės vieta ir laikas bus paskelbti biuletenyje)
LIEPOS
MĖNESIO ŠVENTOJI
ŠV. ELZBIETA iš PORTUGALIJOS
„taikdarė“
(1271-1336)
liepos 4d. |
|
Elzbieta
nebuvo pakankamai sveika leistis į
paskutiniąją taikdarystės kelionę, kuri tapo dar labiau sudėtinga
dėl užėjusių vasaros karščių. Tačiau ji nesileido būti perkalbama ir
tvirtino, jog nėra geresnio būdo dalintis jos gyvenimu ir
sveikata negu dirbti atitraukti nuo žmonių karo vargus ir nelaimes.
Kai galų gale ji sėkmingai įvedė taiką, ji buvo taip
stipriai serganti, kad mirtis buvo arti.
Kai Elzbieta gimė, jos tėvas, Pedro III-asis,
būsimasis Aragon’o karalius, buvo susitaikęs su savo tėvu James,
tuometiniu krašto valdovu, tat ji užaugo taikos laikotarpyje. Augdama
Elzbieta puoselėjo savidrausmę ir domėjosi dvasiniais dalykais. Visa tai
ją paruošė ateities iššūkiams, kai būdama tik dvylikos metų ji buvo
ištekinta už Portugalijos karaliaus Denis.
Elzbietos šeimyninis gyvenimas buvo sunkus, nes jos
vyras buvo neištikimas, pavydus ir priekabus. Nežiūrint to, ji sugebėjo
gyventi gyvenimą, kuris buvo atviras Dievo meilei, ir ji rūpinosi
atlikti gailestingumo darbus artimui. Pati būdama dviejų vaikų motina,
ji didžiai rūpinosi apleistais vaikais ir nuo kelio nuklydusiomis
merginomis. Jos rūpesčiu buvo pastatyta ligoninė, našlaitynas bei
prieglauda varguoliams keliautojams.
Visą savo gyvenimą – pradžioje kaip karalienė,
vėliau kaip našlė ir kaip pasaulietė pranciškonų Šv. Klaros Vargdienių
vienuolyno narė – ji puoselėjo taiką tarp jos pačios šeimoje susipykusių
narių. Ji nuolat rūpinosi sutaikyti jos vyrą karalių ir jų maištaujantį
sūnų Alfonso. Ji taip pat buvo tarpininkė tarp Aragon’o karaliaus
Ferdinand’o ir jo pusbrolio James, tvirtinančio turintį teisę į
karaliaus karūną, ir siekė juos sutaikyti. Paskutiniomis gyvenimo
dienomis ji sutaikė visiems laikams savo sūnų, tuometinį Portugalijos
karalių, ir jo žentą, Kastilijos karalių. Elzbieta paprastai vaizduojama
pasipuošusi karalienės rūbais su balandėliu šalia arba laikanti alyvos
šakelę.
Šaltinis: IN HIS LIKENESS, Rev.
Charles E. Yost; SAINTS AND FEASTDAYS, Loyola University Press
SAINT OF THE DAY, Rev. Leonard Foley, O.F.M., Editor |
|
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Laisvė ir atsakomybė
#1731
Laisvė
yra prote ir valioje glūdinti galia veikti ar neveikti, daryti viena ar kita,
kitaip sakant, veikti sąmoningai ir valingai. Turėdamas laisvą valią, kiekvienas
atsako už save. Žmogaus laisvė yra jėga, ugdanti ir brandinanti jame tiesą ir
gėrį. Laisvė tampa tobula, kai lygiuojasi į Dievą, kuris yra mūsų laimė.
#1733
Kuo daugiau
žmogus daro gera, tuo jis tampa laisvesnis. Tikroji laisvė yra tik ta, kuri
tarnauja gėriui ir teisingumui. Pasirinkdami neklusnumą ir blogį, žmonės
piktnaudžiauja laisve ir tampa nuodėmės vergais.
Šaltinis: katekizmas.lcn.lt
|
GEROJO SAMARIEČIO MALONĖ
|
Kuo darbas yra labiau nepakenčiamas, tuo didesnis turėtų
būti mūsų tikėjimas ir noras jam džiaugsmingai atsiduoti. Jausti
nepakenčiamumą yra natūralu, tačiau kai jį nugalime dėlei meilės
Jėzui, galime tapti herojais. Dažnai šventųjų gyvenimuose yra
buvę taip, kad jų heroiškas nugalėjimas to, ko jie neapkentė,
jiems tapo raktu į didžio šventumo duris. Toks buvo atvejis Šv.
Pranciškaus Asyžiečio gyvenime, kai sutikęs didžiai subiaurotos
išvaizdos raupsuotąjį, iš pradžių jis nuo jo atsitraukė. Tačiau
save nugalėjęs jis ėmė ir pabučiavo tą baisų, subiaurotą veidą.
Tai padaręs, Pranciškus buvo pripildytas neapsakomo džiugesio.
Raupsuotasis jį paliko garbindamas Dievą ir jam dėkodamas už
pagijimą, ir Pranciškus tapo visišku savo jausmų valdovu.
Kuomet slaugome ligonius ar pagelbos reikalingus žmones,
mes paliečiame kenčiančio Kristaus kūną, ir tas prisilytėjimas
mus padaro herojais. Tas meilės kupinas veiksmas mums padeda
užmiršti tai, ko nekenčiame ir padeda nugalėti natūralius
polinkius. Mums reikalinga turėti gilaus tikėjimo akis, įdant
matytume Kristų, tą gražiausiąjį žmogaus sūnų, pasislėpusį tame
palaužtame kūne ir po tais nešvariais drabužiais. Mums
reikalinga turėti Kristaus rankas, kad paliesti šiuos skausmo ir
kančios sužeistus kūnus.
(Šv. Teresė iš Kalkutos)
Šaltinis: Source: MAGNIFICAT, July 2013 (Vol. 15 No,5)
pp.183-184) |