Turinys
|
|
Švento Kazimiero Parapija
MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS
Šv. Kazimiero parapija
2018
m.
rugpiūtis
Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai. |
|
PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:
-
Kad didieji ekonominiai bei politiniai pasirinkimai saugotų
šeimas kaip žmonijos turtą.
(popiežiškoji rugpiūčio mėnesio intencija)
-
Kad per Marijos (Dievo paimtą į dangų)
tarpininkavimą suprastumėme, jog mūsų tikėjimas prisikėlimu mus palaikys
visuose gyvenimo sunkumuose.
-
Kad valdžios vadovai ištikimai pildytų jų
pareigas ir suprastų visuomenėje esančių bejėgių ir neturinčių balso žmonių
reikmes.
-
Kad liktume atviri atpažinti Dievo nuolat
vykdomus stebūklus ir kad mūsų sugebėjimas kasdien kartoti Marijos pasakytą
“taip” kiekviename gyvenimo vingyje vis augtų.
-
Kad ruošdamiesi naujiems mokslo metams, mokytojai ir administratoriai padėtų
mokiniams ir skatintų juos plėtoti ir ugdyti kiekvieno jų gabumus iki
pilnatvės.
-
Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir
Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero
parapijos ateitį.
-
Kad visi parapijiečiai suprastų jų
atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę
paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis
įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.
-
Kad mūsų mylimieji mirusieji prisikeltų su
Kristumi per amžius džiaugtis su Mergele Marija ir visais šventaisiais.
-
Kad Dievas laimintų ir stiprintų visus,
tarnaujančius mūsų krašto karinių pajėgų daliniuose, ir juos saugotų.
-
Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.
KAS NAUJO
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOJE?
RUGPIŪČIO
MĖNESIO ŠVENTASIS
ŠV. JONAS
VIANNEY
kunigas
(1786-1859)
rugpiūčio
4d. |
|
“Privati malda yra kaip šen bei ten
išsklaidytas šienas: Jei jį padegsi, gausis daug mažų liepsnelių.
Bet jei surinksime visus šiaudus į vieną pluoštą ir tada jį
uždegsime, gausis galinga ugnis, kuri kils į dangų stulpu. Tokia yra
visuomeninė malda.”
(Šv. Jonas Vianney)
Jonas gimė 1786 Lyons, Prancūzijoje. 1805 pradėjo mokslus
seminarijoje, tačiau mokslas sunkiai ėjosi, nes anksčiau išeitas mokslas
jo nebuvo paruošęs lankyti paskaitas lotynų kalba. Po kelių mėnesių jis
išstojo iš seminarijos ir nuėjo gyventi pas draugą kunigą, repetitorių,
toliau mokytis. Po kiek laiko, 1815m., kunigui pasisekė perkalbėti
vietos vyskupą įšventinti Joną kunigu, ne tiek dėl jo išsimokslinimo,
kiek dėl jo šventumo.
Po kelių metų kunigas Vianney buvo paskirtas tarnauti mažame,
nuošaliai esančiame Ars miestelyje, kuriame gyveno apie penkiasdešimt
šeimų. Miestelio žmonės nesirūpino gyventi dorai, tad Jonas pradėjo juos
mokyti ir rūpintis panaikinti jų abejingumą tikėjimui ir nedorą bei
lengvabūdišką elgesį. Palaipsniui žmonės pradėjo lankyti Mišias, eiti
išpažinties ir klausytis jo pamokslų. Jono geras vardas ir jo
sugebėjimai išklausyti žmonių, įžvelgti į jų sielos gilumą ir jiems
patarti plito, ir žmonės noriai ėjo pas jį išpažinties norėdami gauti
dvasinio peno. Jis kasdien praleisdavo tiek daug valandų klausykloje,
kad Prancūzijos valdžia netgi pastatė specialią geležinkelio liniją į
Ars, kad į ten keliaujantys piligrimai galėtų jį lengvai pasiekti.
John Vianney žiūrėjo į mus visus kaip piligrimus. Jis sakė: “Mūsų
namai yra danguje. Čia žemėje esame kaip keliauninkai, trumpam apsistoję
viešbutyje. Palikę namus, nuolat jų ilgimės.” Jonas Vianney buvo žmogus
kelionėje, nuolatos matantis kelionės tikslą prieš akis. Jis buvo
paskelbtas šventuoju 1925 ir yra kunigų globėjas.
Šaltiniai: IN HIS LIKENESS, Rev. Charles E. Yost; SAINTS AND FEAST DAYS,
Loyola University Press;
SAINT OF THE DAY, Rev. Leonard Foley, O.F.M., Editor; 365 SAINTS,
Woodeene Koenig-Bricker |
|
IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO
|
Dangus
#1024
Tas
tobulas gyvenimas su Švenčiausiąja Trejybe, ta gyvenimo ir meilės bendrystė su
Ja, su Mergele Marija, angelais ir visais palaimintaisiais yra vadinami „dangumi.“
Dangus yra žmogaus galutinis tikslas, jo giliausių lūkesčių išsipildymas,
aukščiausios ir galutinės laimės būsena.
#1025
Gyventi danguje reiškia „būti su Kristumi.“ Išrinktieji gyvena „Jame,“ bet
išlaiko, tiksliau sakant, suranda savo tikrąjį tapatumą, savo tikrąjį vardą.
Nes gyventi reiškia būti
su Kristumi: kur Kristus, ten gyvenimas, ten viešpatavimas.
(Šv.
Ambraziejus)
Šaltinis: katekizmas.lcn.lt
|
TEBŪNIE TAVO VALIA
|
Jėzus yra pas mane atėjęs ir mane paguodęs; buvau su Juo
ilgą laiką ir Jam pasakiau viską, ką troškau. Tik vieno dalyko
nepadariau, ar tik vos padariau: nepadėkojau Jam kaip reikėjo.
Dėkojimas užtikrina naujų malonių gavimą. Aš perdaug vis
galvoju apie save ir savo reikmes, ir taip elgtis yra labai
nemandagu. Tačiau pasistengsiu Jam parodyti kiek esu dėkingas,
ir tai darysiu savo gyvenimu, kurį vesiu pagal Jo širdį, ir
sekdamas tas Jo dorybes, kurias jis taip iškalbingai mums parodė.
Tačiau kaip tik šiuose užsimojimuose, nors ir Jam dėkodamas,
jaučiu reikalą prašyti didesnės Jo pagelbos. Jei pamąstau apie
savo norus ir apie savo pasiryžimus, be abejo jau esu šventasis!
Koks biaurus ir iškrypęs aš esu. Dar vis nesu sugebėjęs
išlaikyti su Jėzumi tąją nesibaigiančią srovę šventų norų ir
apmąstymų, kurie man turėtų būti lyg oras, kuriuo kvėpuoju.
Visvien, turiu bandyti nepasiduoti ir eiti pirmyn, ir niekuomet
nesirūpinti, kaip kad užeina rūpestis kai matau, jog nieko
neatsiekiu.
Popiežius Jonas XXIII (šventasis)
Šaltinis: MAGNIFICAT, June,2018, pp.309-310
iš Journal of a Soul: Autobiography of Pope John XXIII, Dorothy
White |