Švento Kazimiero Parapija
 

Ankstesni
numeriai
gruodis
2018
sausis-2019 vasaris kovas

balandis

English

gegužė

birželis

liepa

  rugp. rugs.    

Parsisiųsti .pdf

sausis
2019
vasaris kovas balandis

gegužė

birželis

liepa rugpjūtis

rugs.

spalis      

MALDOS IR VIEŠPATIES GARBINIMO
TARNYSTĖS ŽINIARAŠTIS

Šv. Kazimiero parapija

2019 m. spalis
 

Visagalis Dieve, meldžiam Tave,
kad Šv. Kazimiero užtarimu,
Tau tarnautume šventai ir teisingai.

 

PRAŠOME JŪSŲ MALDŲ UŽ SEKANČIAS INTENCIJAS:

  • Kad Šventosios Dvasios dvelksmas paskatintų naujas misijas Bažnyčioje.      (popiežiškoji spalio mėnesio intencija)

  • Kad šiuo Gerbkime Gyvybę mėnesio metu, neatsitrauktumėme nuo pareigos remti bendrajam labui svarbias vertybes ir principus, ypač kiekvieno žmogaus įgimtą teisę į gyvybę.

  • Kad gilindami jos pasišventimą Švč. M. Marijai ir šventajam rožančiui, mūsų parapija atsinaujintų tikėjime, viltyje ir meilėje.

  • Kad mūsų parapijos bendruomenė gyventų su Dievu, augtų Jo meilėje, ir ištiestų užuojautos ranką kitiems.

  • Kad rašydami įstatymus, jų sudarytojai turėtų išminties ir drąsos palaikyti sąžinės teises, ir rūpintųsi apsaugoti visus žmones nuo jiems prievarta daromų reikalavimų pažeisti jų moralės ir tikėjimo įsitikinimus.

  • Kad Dievas laimintų kun. Bacevičių ir Pastoracinę ir Finansų Tarybas, jiems siekiant užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį.

  • Kad visi parapijiečiai suprastų jų atsakomybę užtikrinti Šv. Kazimiero parapijos ateitį teikiant finansinę paramą, remiant lėšų telkimą, įsijungiant į parapijos veiklą, dalinantis įdėjomis ir, visų svarbiausia, meldžiantis.

  • Kad Viešpats palaikytų visus, kurių laukia sunkūs sprendimai, ir apšviestų jų protus ir širdis.

  • Kad tie, kuriems patikėta atsakomybė dirbti verslo pasaulyje, rūpintųsi skleisti solidarumą ir panaikinti skurdą.

  • Kad visi, kurie meldžiasi, būtų užtikrinti maldos galia.

KAS  NAUJO      ŠV. KAZIMIERO  PARAPIJOJE?

  • spalio    4d.    –  Pirmojo mėnesio penktadienio Eucharistijos garbinimas ryte  8:00 - 9:00v.r. bažnyčioje

  • spalio   9d.     –  Eucharistijos garbinimas vakare, 6:00-7:00v.v.

  • spalio 26d.     –  Metinis Clambake ir Rudens Loterijos Vakaras, prasideda užsibaigus 5:30v.v. Mišioms

 

 
SPALIO
ŠVENTOJI

ŠV. JADVYGA

vienuolė
(1174? - 1243)

 spalio 16d.

Taip, kaip jos pamaldumas ją nuolat vedė ieškoti Dievo, taip ir jos dosnumu paremtas dievobaimingumas suko jos žvilgsnį į artimą, ir ji dosniai dalijo išmaldas vargšams. Ji šelpė našles ir  našlaičius, ligonius ir paliegėlius, raupsais sergančius ir kalinius, pakeleivius ir pagelbos reikalingas žindyves moteris. Nei vienas, kuris pas ją ėjo ieškodamas pagelbos, nebuvo atmestas ir neaprūpintas.    
                                                                                                                                          (vienas Šv. Jadvygos amžininkų)

     Jadvyga gimė Bavarijoje. Dvylikmetė mergaitė ištekėjo už aštuoniolikmečio Silezijos kunigaikščio Henriko. Tryliktame amžiuje buvo įprasta tuoktis sulaukus tiek metų. Henrikui ir Jadvygai gimė septyni vaikai.

     Tai buvo neramūs laikai, kupini kovų dėl pirmenybės ir galios. Valdydamas kraštą, Henrikas rėmėsi Jadvygos patarimais. Jis didžiai vertino jos stiprybę, išmintį ir įžvalgą. Nors Jadvyga gebėjo išlaikyti taiką aplinkinėse valdose, jai nepasisekė sustabdyti kovos tarp dviejų jos sūnų, vienam jų esant nepatenkintam kaip jų tėvas, kunigaikštis Henrikas, buvo jiems padalinęs žemes.

     Henrikui mirus, Jadvyga pasitraukė į moterų vienuolyną, kurį buvo joms pastačius. Nors ji ir formaliai į jį neįstojo, ji visvien vedė savo gyvenimą pagal vienuoliškus įstatus ir vykdė dvasinius pratimus. Jadvyga toliau tvarkė asmenišką turtą, įdant galėtų šelpti vargšus. Ji įsteigė ligoninę raupsais sergantiems ir globojo keleivius, benamius, ligonius ir mirštančius. Jadvyga pakvietė pranciškonus, domininkonus ir cistersų vienuoles statyti vienuolynus jos karalystėje. Jadvyga mirė 1243 ir buvo palaidota Trebnitze.

Šaltiniai: SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor;  IN HIS LIKENESS,
Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL; SAINTS AND FEAST DAYS, Loyola University Press.

 

IŠ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO

Pagarba kūno vientisumui

 

#2297  Pagrobėjai ir įkaitų ėmėjai kelia siaubą ir savo grasinimais neleistinai prievartauja aukas. Tai morališkai neleistini veiksmai. Terorizmas be atodairos grasina, žeidžia ir žudo; tai sunkus nusižengimas teisingumui ir meilei. Kankinimai, taikant fizinę ar moralinę prievartą prisipažinimui išgauti, kaltiesiems nubausti, priešininkams įbauginti, neapykantai išlieti, prieštarauja asmens pagarbai ir žmogaus kilnumui. Išskyrus vien gydyti būtinus medikų numatytus atvejus, tiesioginis, tyčinis nekaltiems žmonėms daromas amputavimas, jų luošinimas arba sterilizavimas prieštarauja moraliniam įstatymui.

Šaltinis: katekizmas.lt

  MĄSTYMAS


ŽMONIJA, NORINTI DUOTI VAISIŲ

Popiežius Pranciškus

 

 

     Dabartinė pasaulio situacija „kelia netikrumo ir nesaugumo jausmą, kuris savo ruožtu skatina kolektyvinio egoizmo formas.“ Žmogui tampant egocentrišku ir užsisklendžiant savyje, auga ir jo godumas. Juo tuštesnė žmogaus širdis, juo labiau jam reikia pirkti, turėti ir vartoti daiktų. Tokiame kontekste, regis, neįmanoma pripažinti, kad tikrovė nustato ribas. Šiuo požiūriu neegzistuoja joks bendrasis gėris. Jei toks subjekto tipas visuomenėje įsivyrauja, normos gerbiamos tik tiek, kiek jos neprieštarauja jo asmeniniams poreikiams. Todėl galvoje turime ne tik baisių klimato reiškinių ar didelių gamtinių nelaimų galimybę, bet ir socialinių krizių sukeltas katastrofas, nes nenugalimas potraukis vartotojiškai gyvensenai, ypač tada, kai ja mėgautis gali vien nedaugelis, gali sukelti smurtą ir abipusį niokojimą.

     Vis dėlto ne viskas prarasta, nes žmonės, gebantys nusmukti iki žemiausios ribos, nepaisydami bet kokios jiems daromos psichologinės bei socialinės įtakos, taip pat gali save įveikti, apsigręžti, apsispręsti gėrio naudai ir atgimti. Jie pajėgia sąžiningai pažvelgti į save, pasibjaurėti savimi ir pasukti nauju keliu tikrosios laisvės link. Nėra sistemų, galinčių visiškai panaikinti atvirumą gėriui, tiesai bei grožiui ir mūsų širdies gelmėje Dievo nuolat skatinamą gebėjimą atsiliepti. Kiekvieno šio pasaulio žmogaus prašau neužmiršti šito kilnumo, kurio niekas neturi teisės atimti.

Šaltinis: MAGNIFICAT (Oct. 2017), Vol. 19, No. 8, p. 122 (From: Laudato Si’ #204-205)
 lietuviškas vertimas: https://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/pranciskus/enciklikos/laudato-si