SPALIO ŠVENTOJI

Taip, kaip jos pamaldumas ją nuolat vedė ieškoti Dievo, taip ir jos dosnumu paremtas dievobaimingumas suko jos žvilgsnį į artimą, ir ji dosniai dalijo išmaldas vargšams. Ji šelpė našles ir  našlaičius, ligonius ir paliegėlius, raupsais sergančius ir kalinius, pakeleivius ir pagelbos reikalingas žindyves moteris. Nei vienas, kuris pas ją ėjo ieškodamas pagelbos, nebuvo atmestas ir neaprūpintas.    
                                                                                                                                          (vienas Šv. Jadvygos amžininkų)

     Jadvyga gimė Bavarijoje. Dvylikmetė mergaitė ištekėjo už aštuoniolikmečio Silezijos kunigaikščio Henriko. Tryliktame amžiuje buvo įprasta tuoktis sulaukus tiek metų. Henrikui ir Jadvygai gimė septyni vaikai.

     Tai buvo neramūs laikai, kupini kovų dėl pirmenybės ir galios. Valdydamas kraštą, Henrikas rėmėsi Jadvygos patarimais. Jis didžiai vertino jos stiprybę, išmintį ir įžvalgą. Nors Jadvyga gebėjo išlaikyti taiką aplinkinėse valdose, jai nepasisekė sustabdyti kovos tarp dviejų jos sūnų, vienam jų esant nepatenkintam kaip jų tėvas, kunigaikštis Henrikas, buvo jiems padalinęs žemes.

     Henrikui mirus, Jadvyga pasitraukė į moterų vienuolyną, kurį buvo joms pastačius. Nors ji ir formaliai į jį neįstojo, ji visvien vedė savo gyvenimą pagal vienuoliškus įstatus ir vykdė dvasinius pratimus. Jadvyga toliau tvarkė asmenišką turtą, įdant galėtų šelpti vargšus. Ji įsteigė ligoninę raupsais sergantiems ir globojo keleivius, benamius, ligonius ir mirštančius. Jadvyga pakvietė pranciškonus, domininkonus ir cistersų vienuoles statyti vienuolynus jos karalystėje. Jadvyga mirė 1243 ir buvo palaidota Trebnitze.

Šaltiniai: SAINT OF THE DAY, Leonard Foley, O.F.M., Editor;  IN HIS LIKENESS,
Rev. Charles E. Yost, SCJ, STL; SAINTS AND FEAST DAYS, Loyola University Press.