Tinkama visų pirma pabrėžti sekantį dalyką apie Bažnyčią: pirmasis evangelizacijos būdas yra autentiškai liudyti krikščioniškąjį gyvenimą, atiduotą Dievui nesunaikinančiamoje bendrystėje ir, tuo pačiu, duotą artimui su nesibaigiančiu uolumu. Kaip neseniai sakėme grupei pasauliečių: „Modernus žmogus mieliau klausosi liudininkų negu mokytojų ir, jei jis klausosi mokytojų, tai yra todėl nes jie yra liudininkai.“ Šventasis Petras tai puikiai išreiškė kuomet jis sakė, kad pagarbaus ir tyro gyvenimo pavyzdys , net neištarus nei vieno žodžio, nugalės ir įtikins tuos, kurie atsisako klausyti Žodžio. Todėl visų pirma savo elgesiu ir, toliau, savo gyvenimu Bažnyčia evangelizuos pasaulį. Kitais žodžiais tariant, ji tai darys gyvai liudydama Viešpatį Jėzų – liudydama skurdą ir atsiskyrimą, laisvę nepaisant pasaulio galiūnų, trumpai tariant, liudydama šventumą.

     Koks yra Bažnyčios stovis….? Ar ji tvirtai stovi pasaulyje, tačiau visvien yra pakankamai laisva ir nepriklausoma, kad gali šauktis pasaulio dėmesio? Ar ji liudija bendrystę su žmonėmis ir tuo pačiu dieviškajam Absoliutui? Ar ji vis labiau aistringa mąstyme ir garbinime ir uoli misijonieriškuose, artimo meilės ir išlaisvinimo darbuose? Ar ji vis labiau pasišvenčia siekti visuotino visų krikščionių suvienijimo, tokio susivienijimo kurio dėka paprastas liudijimas “idant pasaulis įtikėtų” tampa labiau veiksmingas? Nuo mūsų visų priklauso galimi atsakymai į šiuos klausimus.

Šaltinis:  MAGNIFICAT, Vol. 16, No. 8, Oct. 2014, pp. 283-284. 

     “Siūlau jums sekantį pavyzdį. Pastatas dega, o jūs stovite ir stebite gaisrą, klausdami savęs ar visi jame esantys išsisaugojo. Ir štai kažkas jums praneša, kad jūsų motina ir sesuo yra tame pastate. Jūsų atsinešimas į šią nelaimę iškart esminiai pasikeičia. Paklaikę iš sielvarto, kad motina ir sesuo dega, jūs darytumėte bet ką, kad tik jas išgelbėti nuo sudegimo, net iki savęs sudeginimo į anglis. Štai ką reiškia būti pilnai atsidavusiems. Jei žiūrime į skurdą iš lauko, lyg žiūrėtume į gaisrą, tai nėra apsisprendimas dėl vargšų, nežiūrint kiek jais rūpinamės. Turime eiti į vidų, lygtai mūsų pačių motina ir sesuo degtų. Iš tikrųjų, tai Kristus, kuris ten yra, išalkęs ir kenčiantis.”